Žolininkės Adelės Karaliūnaitės elektroninė parduotuvė
Yra tik vienas Dievas. Skirtingi esame mes, žmones. Tokius jis mus sutvėrė. Mes klajojome, keitėmės, maišėmės. Išsigalvojome daugybę Dievo pavidalų. Kaip jautėme, kaip bijojome, kaip kankinome, žudėme, griovėme. Tokie tebesame. Apkalbame, pavydime, šmeižiame, niekiname kitaip manančius, kitaip dirbančius, kitaip tikinčius ar netikinčius.
(daugiau…)
Šiandien anksti ryte sudegė mano augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.
(daugiau…)
Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.
(daugiau…)
Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.
(daugiau…)
Kaip atrodytų Lietuva be obelų sodų? Kokių tik jų neturime: baltiniai, alyviniai, serengiai, antaniniai, papinkos, ananasiniai, saldiniai, „bačkutės“, lenktašakiai, geležiniai, cukriniai – tai tik keli senelio sode augančių obelų pavadinimai.
(daugiau…)Daugybė žmonių vasarą stengiasi prisirinkti vaistažolių. Kartais trūksta žinių, kaip jas rasti, tinkamai paruošti ir saugoti, kokiems negalavimams palengvinti jos tiks.
(daugiau…)
Geltonos dienos Lietuvoje prasidėjo. THE ROOP išvyko į Euroviziją garsinti mūsų šalies. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės ir geltonuoju su jais ir su kiaulpienių žiedų jūra.
(daugiau…)
Mūsų šeimos motina, kurią atsimenu, buvo babytė – Adelė Žalkauskaitė, gimusi 1903 metų balandžio 23 d Joniškėlyje. 1926 metais ji ištekėjo už Jono Karaliūno. Taip gimė šeima, kurioje teko didžiulė laimė augti.
(daugiau…)
Vaistinė (kaučiukinė) karpažolė – euphorbia resinifera – pirmoji aprašytoji karpažolė. I a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auga Šiaurės Afrikoje.
(daugiau…)
Laikas prieš Kalėdas ir Naujus metus iki pat Trijų karalių neteko savo stiliaus ir viešumo. Sanatorijos, pirtys, SPA centrai, baseinai, viešbučiai, kelionės į šiltus kraštus liko už brūkšnio, kurio peržengti nevalia. Karantinas.
Bet ne viskas prarasta. Galima pakeisti tuos įpročius ar per dešimtmečius susiklosčiusias tradicijas kuo nors kitu.
Taigi, ką galiu pasiūlyti namų erdvėje be nuosavos pirtelės liksiantiems SPA ir pirties mėgėjams.
(daugiau…)
Kas dieną išgirstame apie pavojingas ligas sukeliančius virusus. Kasdienį gyvenimą keičia karantinas dėl Kovid -19 viruso plitimo. Užkrečiamosios ligos visais laikais drastiškai keitė žmonijos gyvenimą. Nuo jų išmirdavo didžioji dalis gyventojų. Sukūrus skiepus žmonija lengviau atsikvėpė, tačiau, kaip matome, neilgam. Rūpintis savo ir savo vaikų sveikata turime mes patys. Kaip visuomet, geriausius sveikatos stiprinimo pagalbininkus rasime mus supančioje gamtoje.
(daugiau…)
Pats gražumas rudens. Derliaus metas. Tas pats ir vaistinių augalų ūkyje. Uogos, vaisiai, šaknys. Internetas lūžta nuo aprašymų apie putino, šeivamedžio, šaltalankių uogų naudą. Paskaitai ir, atrodo, valgysime šias uogas, gersime jų sultis ir niekuo nebesirgsime. Imunitetas bus stiprus kaip plienas, virškinsime net akmenis.
(daugiau…)
Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.
(daugiau…)
Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.
(daugiau…)
Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.
O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.
(daugiau…)
Kadgi gražus gražus mano darželis
Sklinda per kaimą gardus kvapelis
Kas tik praeina, kas pravažiuoja
Mano darželiu pasigrožiuoja
(daugiau…)
Yra žmonių, kurie manęs klausia, kaip bent truputėlį atjaunėti. Aš labai gerai juos suprantu, nes jaunystė ne tik gera sveikata, bet ir graži oda, plaukai, sveiki sąnariai.
Labai įdomūs augalai auga mūsų kiemo pievelės pakraštyje, gyvatvorėje ar prie medžių kamienų. Mėgsta pavėsingą, drėgną vietą. Tai kuklioji tramažolė savo ryškiai purpurinius žiedelius kelia į Saulę viliodama atskristi vabzdžius apdulkintojus.
(daugiau…)
Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.
(daugiau…)
Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.
(daugiau…)
Praeito tūkstantmečio viduryje žiemos būdavo šaltos, gilios, su pūgomis ir speigais. Ledas taip sukaustydavo upes ir ežerus, kad per jį drąsiai galėjai važiuoti automobiliu ir net sunkiu traktoriumi. Mūsų karta dar prisimena garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, vykdavusias ant užšalusio ežero. Apsiavę veltiniais, su kailinėmis kepurėmis, kumštinėmis pirštinėmis ir šildančio gėrimėlio buteliuku užantyje, varvindavome nosis į rogėmis lekiančius lenktynininkus. Važiuodavome visa šeima: mama, tėtis, sesuo ir aš. Grįždavome jau vėlai vakare. O namuose laukdavo babytė ir senelis. Mes su lauktuvėmis iš mugės, jie su karštais barščiais ir krosnyje ant žarijų kepta silke.
(daugiau…)
Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.
Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.
(daugiau…)
Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.
Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.
(daugiau…)
Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.
Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.
(daugiau…)
Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.
(daugiau…)
Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.
(daugiau…)