Išprotėjusios rožės

Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.

(daugiau…)

Jazminas

Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.

(daugiau…)

Vyrų sveikata

Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.

O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.

(daugiau…)

Lietuvaitės darželis – sveikatai ir grožiui (1-oji dalis)

Kadgi gražus gražus mano darželis

Sklinda per kaimą gardus kvapelis

Kas tik praeina, kas pravažiuoja

Mano darželiu pasigrožiuoja

(daugiau…)

Šliaužiančioji tramažolė Glechoma hederacea

Yra žmonių, kurie manęs klausia, kaip bent truputėlį atjaunėti. Aš labai gerai juos suprantu, nes jaunystė ne tik gera sveikata, bet ir graži oda, plaukai, sveiki sąnariai.

Labai įdomūs augalai auga mūsų kiemo pievelės pakraštyje, gyvatvorėje ar prie medžių kamienų. Mėgsta pavėsingą, drėgną vietą. Tai kuklioji tramažolė savo ryškiai purpurinius žiedelius kelia į Saulę viliodama atskristi vabzdžius apdulkintojus.

(daugiau…)

Vai žydėk žydėk, balta obelėle

Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.

(daugiau…)

Ieva ieva neganyk po pievą…

Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.

(daugiau…)

Pelkinė puriena „Palagždė“ Caltha palustris

Praeito tūkstantmečio viduryje žiemos būdavo šaltos, gilios, su pūgomis ir speigais. Ledas taip sukaustydavo upes ir ežerus, kad per jį drąsiai galėjai važiuoti automobiliu ir net sunkiu traktoriumi. Mūsų karta dar prisimena garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, vykdavusias ant užšalusio ežero. Apsiavę veltiniais, su kailinėmis kepurėmis, kumštinėmis pirštinėmis ir šildančio gėrimėlio buteliuku užantyje, varvindavome nosis į rogėmis lekiančius lenktynininkus. Važiuodavome visa šeima: mama, tėtis, sesuo ir aš. Grįždavome jau vėlai vakare. O namuose laukdavo babytė ir senelis. Mes su lauktuvėmis iš mugės, jie su karštais barščiais ir krosnyje ant žarijų kepta silke.

(daugiau…)

Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

(daugiau…)

Meškinis česnakas – Allium ursinum

Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.

Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.

(daugiau…)

Našlaitė „pionkė“ – Viola canina

Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.

Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.

(daugiau…)

Žvynelinė – liga ar prakeiksmas

Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.

(daugiau…)

Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai

Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

(daugiau…)

Dezinfekcinis skystis

Sudėtingas laikas, kai reikia daug ką pakeisti buityje ir viešame gyvenime. Ir, žinoma, susidūrėme su kai kurių būtiniausių priemonių trūkumu.

Todėl labai daug klausimų sulaukiu po LNK laidoje Kakadu parodyto patarimo, kaip pasigaminti dezinfekcinį skystį iš namuose lengvai randamų priemonių.

(daugiau…)

Krokas arba šafranas Crocus sativus L.

Šį pavasarį krokai pražydo labai anksti ir žydi jau nuo vasario pradžios. Labai gražu, miela akiai, bet mano Lietuvos augalams ištikimas protas vis stengėsi atstumti šį svetimšalį iš širdies, kol šįryt „nulūžo“ prieš pavasario saulėje besipuikuojančius rytiečius. Jei jau dėl karantino atsirado laisvesnio laiko, tai verta užsiimti labai didelę vertę sukuriančiu darbu – prisirinkti krokų purkų, kurias išdžiovinus gausiu patį brangiausią pasaulyje prieskonį šafraną.

(daugiau…)

Kadagys pagalbininkas nuo viruso

Šiomis korona viruso pandemijos dienomis taip norisi kažko, kas leistų įkvėpti nors gurkšnelį šviežio oro. Gerai, kad galime nuvykti pasivaikščioti į mišką. Iš miško parsineškime tai, ko mums iš tiesų reikia. O šiuo metų, kai daug būname namuose, būtinai reikėtų namuose pamerkti žalią kadagio šakelę, ar tiesiog pasisodinti kadagį į vazoną ir auginti kambaryje. Kai mokslininkai pradėjo tyrinėti kokius augalus žmogus turėtų pasiimti į kosminę stotį, kadagys užėmė svarbiausią vietą. Jis taip gerai valo užterštą orą, kad nedidelio medelio užtenka keliasdešimties kubinių metrų patalpai atgaivinti.

(daugiau…)

Ar peršalau ar gripas, o gal korona virusas?

Štai kas kelia nerimą šiomis dienomis sunegalavusiam žmogui. Kol dar korona virusas nenustipo, baimė juo užsikrėsti gali būti pagrįsta.

Kaip apsisaugoti, jei vienkartinės kaukės nepadeda, jų ir nebeįmanoma nusipirkti. Apie imuninės sistemos stiprinimą ir rankų plovimą su muilu praūžtos ausys. O norisi kažko tikro, patikimo, patikrinto.

(daugiau…)

Imuniteto mokytojai

Dažnai žmonės klausia, kaip aš sugalvoju savo gaminius. Atsakymas labai paprastas: kad sugalvotum – turi daug galvoti. Būna dienų, kai mintys lekia lengvai ir greitai, tereikia jas sugauti ir sudėlioti į reikalingus aplankalus. Jei nesuvaldysi tuojau pat, gali nutrūkti, o surišti bus labai sunku arba nebeįdomu. Ne be reikalo seniau žmonės užsirišdavo mazgelius ant nosinės kampučio ar siūlo, kad nepamirštų svarbių dalykų.

(daugiau…)

Keliai keleliai, ar keliai?

Kai tik pradedu galvoti apie kokį nors daugelį žmonių kamuojantį negalavimą, žiūrėk ir atvyksta pasitarti žmogus, kamuojamas tokios ligos.

Nors dažnai sakoma, kad sielos veidrodis yra mūsų akys, tačiau iš tiesų mūsų siela ko gero gyvena mūsų keliuose.

(daugiau…)

Silpni ir stiprūs

Kalbėti apie imunitetą rudenį tiesiog tampa mada. Šiomis dienomis vėl primenama ši svarbi tema nes rengiamas mitingas siekiant atkreipti dėmesį į onkologinius ligonius, kuriems imunitetas yra ypač svarbus.

(daugiau…)

Mano vyšnia

… Pro rūtelių darželį į vyšnių sodelį… dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos. Japonai kiekvieną pavasarį grožisi žydinčiomis sakuromis. Žemaičiai turi vyšnių dievaitį Kirnių. Vyšnios mediena tokia graži, kad ja puošiami brangiausi baldai, gaminami net papuošalai.

(daugiau…)

Kai viltis susilaukti vaikelio vis tolsta, ne viena moteris ieško pagalbos pas žolininką

Kas atsitinka moters kūnui, kad jis nebegali atlikti gamtos jam paskirtos užduoties? Tenka išgirsti įvairių nepastojimo arba negalėjimo išnešioti kūdikį priežasčių. Nors dažnai sakoma, kad visos ligos nuo nervų, iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad daug moterų negalavimų nuo kraujotakos sutrikimo.

(daugiau…)

Iš to vieno miežio grūdo…

Ką žinome apie miežį? Kruopos, alus, ragaišis. Skrudintų grūdų kava, melasa, spiritas.

Kai aplinkui tiek daug ypatingų gydomųjų galių turinčių augalų, paprastutis lengvai auginamas ir gerai didelėse Žemės teritorijose derantis miežis tarsi nublanksta.

(daugiau…)

Aviža prašė…

Toks švelnus, nuolankus augalas, nuo senų senovės augintas, labai plačiai naudotas ir tebenaudojamas ne tik žmonių maistui, gyvulių pašarui, bet ir sveikatos stiprinimui.

(daugiau…)

Interviu apie vaistažoles

Žolininkės Adelės Karaliūnaitės interviu apie vaistažoles, patarimai kada ir kokias žoleles geriausia rinkti, kaip džiovinti bei laikyti.

(daugiau…)