Ieva ieva neganyk po pievą…

Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.

Ievos žieduose randamas glikozidas amigdalinas, prunazinas, fitoncidai. Ievos žiedai, lapai, vaisiai ir žievė pasižymi priešuždegiminėmis, priešmikrobinėmis, prakaitavimą skatinančiomis, broncholitinėmis savybėmis. Įmerkus į vandens indą šakelę ievos jame gana greitai žūva mikrobai, todėl prireikus taip galima išvalyti neaiškios kokybės vandenį.

Saugiausia vartoti ievos vaisius, kurie tinka esant mažakraujystei, avitaminozei, umiam viduriavimui, medžiagų apykaitos sutrikimui. Ievos vaisiai turtingi vitamino C, cukraus, obuolių ir citrinos rūgščių, pektinų, rauginių medžiagų. Tačiau reikia nepamiršti, kad priešmikrobinės medžiagos ievos vaisiuose išlieka labai trumpai, todėl uogas geriausia užšaldyti mažomis dozėmis ir naudoti arbatoms, išgeriamoms tuojau pat, ruošti.

Iš vaikystės prisimenu kaip eidavome gerti ievos uogų arbatos pas kaimynus. Jie buvo nesenai grįžę ir Sibiro tremties. Arbatą gerdavome iš skardinių nuo sutirštinto pieno, nes kaimynai buvo tokie neturtingi, kad negalėjo net puodukų ar stiklinių nusipirkti. Mums, visko turintiems soduose ir daržuose, buvo labai skani arbata iš laukinio medžio uogų. Sibiro tremtyje nebuvo nei sodų, nei daržų, žmonėms reikėjo išmokti gamtoje rasti sveikatai palaikyti reikalingus augalus.

Iš ievos žiedų galima pasiruošti distiliatą juos garinant sulčių garinimo puode. Gautą distiliatą sušaldykite į ledukų gamybai skirtus maišelius. Būtinai ant maišelių užrašykite pavadinimą ir derliaus metus. Užšaldyti ledukai gali būti saugomi 2 metus. Leduku galima pavalyti jaunatviniais spuogais išbertą odą, tas odos vietas, kur labiau išsiplėtusios poros. Ištirpinus leduką suvilgykite distiliate 2 vatos diskelius ir pridėkite prie užmerktų akių 10 minučių. Sumažina nuovargį, tinka keliantis miežiui. Distiliatu galima paskalauti burnos ertmę esant gingivitui, aftoms, makšties gleivinę kamuojant kulpitui, makšties gleivinės atrofijai dėl amžiaus arba po kiaušidžių ar gimdos pašalinimo.

Ievos žievė dėl rauginių medžiagų pasižymi priešmikrobinėmis savybėmis. Žievė lupama nuo antramečių šakelių anksti pavasarį, džiovinama susmulkinta į 1 cm dydžio gabaliukus.

1 valgomąjį šaukštą ievos žievės užplikykite stikline verdančio vandens, geriausia termose ar termo puodelyje. Palaikykite porą valandų, nukoškite. Galite vartoti nuo viduriavimo po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Nuoviru galima skalauti gerklę esant nemaloniam kvapui dėl stomatito, aftų, pūlingos anginos. Kylant pūslelinei, nuovire suvilgykite vatos diskelį ir keletą kartų per dieną palaikykite ant pažeistos vietos. Ištikus juostinei puslelinei (herpes), nuoviru galima du kartus per dieną apiplauti odą.

Tačiau ne tik moterims, bet ir vyrams svarbiausias gaminys iš ievos žiedų yra jauninantis odą eliksyras.

Paimkite 1 valgomąjį šaukštą smulkintų džiovintų ievos žiedų, 50 ml degtinės, 50 ml virinto vandens ir viską sumaišykite porceliano puodelyje. Palaikykite per naktį. Nukoškite. Į gautą ištrauką įdėkite 1 arbatinį šaukštelį medaus ir 1 arbatinį šaukštelį glicerino. Viską labai gerai išmaišykite sidabriniu šaukšteliu ir supilkite į tamsaus stiklo buteliuką. Užrašykite ant etiketės pavadinimą ir pagaminimo datą. Laikykite šaldytuve. Galioja 6 mėnesius. Prieš kiekvieną naudojimą gerai suplakite.

Tinka veido odos atjauninimui, dirglumo, raukšlių, pabėrimų sumažinimui.

Jau daug metu gaminu tepalą su ievos žieve „Ieva“. Jei patys nieko nepasigaminsite, galite naudoti mano pagamintą tepalą. Tikrai nenusivilsite.

Nesenkime ir nesirkime Adelė

One thought on “Ieva ieva neganyk po pievą…”

Parašykite komentarą