Jazminas

Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.

(daugiau…)

Vyrų sveikata

Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.

O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.

(daugiau…)

Vaistinė veronika moters sveikatai ir grožiui

Dažnai atsitinka, kad parašyti apie kokį nors augalą paskatina sunki liga, kai norėdama padėti sergančiam žmogui, net savo plačiame gaminių spektre nerandu, kas veiktų būtent šį negalavimą.

(daugiau…)

Šliaužiančioji tramažolė Glechoma hederacea

Yra žmonių, kurie manęs klausia, kaip bent truputėlį atjaunėti. Aš labai gerai juos suprantu, nes jaunystė ne tik gera sveikata, bet ir graži oda, plaukai, sveiki sąnariai.

Labai įdomūs augalai auga mūsų kiemo pievelės pakraštyje, gyvatvorėje ar prie medžių kamienų. Mėgsta pavėsingą, drėgną vietą. Tai kuklioji tramažolė savo ryškiai purpurinius žiedelius kelia į Saulę viliodama atskristi vabzdžius apdulkintojus.

(daugiau…)

Vai žydėk žydėk, balta obelėle

Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.

(daugiau…)

Ieva ieva neganyk po pievą…

Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.

(daugiau…)

Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

(daugiau…)

Meškinis česnakas – Allium ursinum

Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.

Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.

(daugiau…)

Našlaitė „pionkė“ – Viola canina

Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.

Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.

(daugiau…)

Žvynelinė – liga ar prakeiksmas

Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.

(daugiau…)

Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai

Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

(daugiau…)

Krokas arba šafranas Crocus sativus L.

Šį pavasarį krokai pražydo labai anksti ir žydi jau nuo vasario pradžios. Labai gražu, miela akiai, bet mano Lietuvos augalams ištikimas protas vis stengėsi atstumti šį svetimšalį iš širdies, kol šįryt „nulūžo“ prieš pavasario saulėje besipuikuojančius rytiečius. Jei jau dėl karantino atsirado laisvesnio laiko, tai verta užsiimti labai didelę vertę sukuriančiu darbu – prisirinkti krokų purkų, kurias išdžiovinus gausiu patį brangiausią pasaulyje prieskonį šafraną.

(daugiau…)

Kadagys pagalbininkas nuo viruso

Šiomis korona viruso pandemijos dienomis taip norisi kažko, kas leistų įkvėpti nors gurkšnelį šviežio oro. Gerai, kad galime nuvykti pasivaikščioti į mišką. Iš miško parsineškime tai, ko mums iš tiesų reikia. O šiuo metų, kai daug būname namuose, būtinai reikėtų namuose pamerkti žalią kadagio šakelę, ar tiesiog pasisodinti kadagį į vazoną ir auginti kambaryje. Kai mokslininkai pradėjo tyrinėti kokius augalus žmogus turėtų pasiimti į kosminę stotį, kadagys užėmė svarbiausią vietą. Jis taip gerai valo užterštą orą, kad nedidelio medelio užtenka keliasdešimties kubinių metrų patalpai atgaivinti.

(daugiau…)

Gaiva

Kai reikia greitai nuspręsti kaip elgtis sudėtingu atveju, labai gerai pamatai, kokie žmones tave supa, kuo gali pasitikėti, o kas, kaip avinas, užsispyręs laikosi kažkieno sukurtų taisyklių, nesistengdamas už jų įžvelgti žmogiškojo prado. Tarsi keli negauti už paslaugą ar prekę eurai svarbesni už viską.

(daugiau…)

Papartis

Yra augalų kurie sužadina smalsumą vos juos pamačius. Lengvai atpažįstami, kiekviename miške gausiai augantys paparčiai tiesiog prašosi renkami. Pas mus dažniausiai auga kelminis papartis, mėgstantis sausesnius miškus, pušynus ir drėgnesnius lapuočių miškus mėgstantis lapinis papartis, kai kur dar vadinamas karališkąja osmunda.

(daugiau…)

Pati seniausia žolininkų svajonė – sukurti jaunystės eliksyrą

Žmogaus sveikatą lemia geras maistas ir virškinimas, gausus atliekų šalinimas per šlapimo organus, lytinis pajėgumas, gilus kvėpavimas, stiprus širdies darbas ir aiškus mastymas.

(daugiau…)

Pupa …

Pupa vienintelis augalas, kuriuo galima įlipti į dangų.

Tai vienas pagrindinių žiemos valgių. Pupos visada būdavo ant Kūčių stalo. (daugiau…)

Žliūgė …

Kai paskaitose paminiu daržo žliūgę, žmonės labai suklusta, nes tai kiekvienam, kas turi bent mažiausią žemės plotelį puikiai pažįstama įkiri piktžolė. Ji auga net kambarinių gėlių vazonėliuose ir visada be gailesčio raunama lauk. O nereikėtų. Šis mažas augalėlis toks išradingas ir prisitaikęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis, kad mums telieka tik naudotis jo per tūkstančius metų sukauptomis išmonėmis savo sveikatos labui.

(daugiau…)

Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria)

Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) – raudoklinių (Lythraceae) šeimos žolinis daugiametis augalas, įprastai užaugantis 60-100 cm. aukščio. Paplitusi visoje Lietuvoje, auga upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, drėgnuose krūmynuose, užpelkėjusiose pievose. Žydi dideliais, violetiniais žiedais birželio – rugpjūčio mėnesiais. (daugiau…)

Paprastasis erškėtis (Rosa canina)

Paprastojo erškėčio (Rosa canina) krūmas gali užaugti iki 3 metrų aukščio. Dažniausiai sutinkami pamiškėse, šlaituose. Žydi birželio mėnesį. Vaisius galima skinti rugsėjo mėnesį.Labai skani erškėtuogių arbata gali padėti esant peršalimui, skrandžio uždegimui, sergant gripu, infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Liaudies medicinoje paprastasis erškėtis naudojamas imuniteto stiprinimui, esant mažakraujystei,aterosklerozei, esant vitamino C trūkumui, kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė. Augalų rinkinius, kuriuose yra paprastojo erškėčio galima vartoti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Žinoma, kad paprastojo erškėčio uogose yra labai daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad reguliariai vartojant paprastojo erškėčio uogas, galima sumažinti tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis.

Vandeninė mėta (mentha aquatica)

Vandeninė mėta (mentha aquatica) daugiametis, galintis užaugti iki 80 cm. aukščio augalas. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. pabaigos. Auga upių, ežerų ar kitų vandens telkinių pakraščiuose, pelkėtose pievose ar miškuose. Vandeninių mėtų arbata veikia kaip raminamieji, gali padėti atpalaiduoti spazmus, skatinti šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, plėsti kraujagysles. Liaudies medicinoje vandeninėmis mėtomis buvo gydomi skrandžio veiklos sutrikimai, peršalimo ligos, mažinamas galvos skausmas. Vandeninės mėtos arbata gali būti naudojama ir išoriškai – gerklei ir burnos ertmei skalauti, gydant opas, uždegimą, nes turi dezinfekuojamųju savybių.

Sėklos

Dabar pats laikas pakalbėti apie sėklas. Derlius jau aruoduose, išdžiovintas, išvalytas ir laukia pavasario sėjos, kai kiekvienas grūdas ar sėklelė kels į šviesą didžiausią savo viltį – daigą. Sėdėdami prie Šventųjų Kūčių stalo, pirmiausią atsilaušime Dievo duotos Duonos – plotkelio gabaliuką.

(daugiau…)