Apie paleistuvę. Kodėl apie ją?

Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.

(daugiau…)

Apie atėjūnus

Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.

(daugiau…)

Po kojomis pamintas obuolys

Kaip atrodytų Lietuva be obelų sodų? Kokių tik jų neturime: baltiniai, alyviniai, serengiai, antaniniai, papinkos, ananasiniai, saldiniai, „bačkutės“, lenktašakiai, geležiniai, cukriniai – tai tik keli senelio sode augančių obelų pavadinimai.

(daugiau…)

Pienė karalienė – Saulės stalas jau padengtas

Kviečiu prie stalo. Kur tik pažvelgsi – kiaulpienių žiedų jūra. Nesuprantu, kam kilo mintis šį gražų ir labai naudingą augalą pavadinti kiaulpiene. Nepasakyčiau, kad kiaulės labai mėgtų kartokus žalius lapus ar skabytų geltonus žiedus.

(daugiau…)

Pienė karalienė – auksinis gydytojas

Geltonos dienos Lietuvoje prasidėjo. THE ROOP išvyko į Euroviziją garsinti mūsų šalies. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės ir geltonuoju su jais ir su kiaulpienių žiedų jūra.

(daugiau…)

Garšvos paprastosios – Aegopodium podagraria L. (Snytj obiknovennaja) – šakniastiebiai, lapai ir žiedai

Kada rašyti apie garšvą? Tai toks augalas, kurio nuo pat pirmųjų lapelių pasirodymo… Ne, ne taip.

(daugiau…)

Vaistinė plautė

Kas būtų pagalvojęs, kad po tokios šaltos žiemos ir pavasaris bus šaltokas, žvarbus, lėtai budinantis gamtą.

(daugiau…)

Pasiruoškime skiepams

Ar skiepytis nuo Covid – 19 viruso, kokia vakcina geresnė? Atsakymas labai paprastas: skiepytis bet kuria vakcina. Per trumpas laikas patikrinti, kuri geresnė, kuri sukelia ryškesnį atsaką į skiepus. Man atrodo negarbinga laukti, kas atsitiks pasiskiepijusiems, tarsi jie būtų tų, kurie skiepų bijo, bandomieji triušiai.

(daugiau…)

Karpažolė – Euphorbia

Vaistinė (kaučiukinė) karpažolė – euphorbia resinifera – pirmoji aprašytoji karpažolė. I a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auga Šiaurės Afrikoje.

(daugiau…)

Suledėjome!

Žiemos visada reikia laukti ir jai ruoštis. Net jei visą vasarą linksminaisi ir nieko gero neprisirinkai, nukabinti nosies neverta.

Šaltos dienos dažniausia būna giedros ir saulėtos. Smagu pabūti gryname ore, pasimėgauti gaiviu oru, pasimėgauti Saulės spinduliais. Ir pasinaudoti puikia proga dabar prisiskinti uogų, kurios nebijo šalčio ir žiemoja ant krūmo, o atšildytos yra net vertingesnės, nes ledo kristalai suardo uogų ląsteles ir išlaisvina vertingąsias medžiagas. Eidami pasivaikščioti ar ant kalniuko, pasiimkite maišelį uogoms susidėti. Tikrai rasite erškėtuogių, gal net šaltalankių.

(daugiau…)

Medėjantis alavijas – alijošius

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant įsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais, arba po ilgo gydymo cheminiais vaistais siekiant atstatyti žarnyno biotą (gerąsias bakterijas).

(daugiau…)

Storalapis

Pasnigo, balta, švaru, ramu. Pagalvojau, kad gal padarėme klaidą, pereidami prie Grigaliaus kalendoriaus. Jau kelinti metai gamta tarsi vėluoja dvi savaites ir tikrai kalėdiškai pasipuošia pagal senąjį Julijaus kalendorių. Žvaigždės nemeluoja, augalai taip pat.

(daugiau…)

Viskas uždaryta

Laikas prieš Kalėdas ir Naujus metus iki pat Trijų karalių neteko savo stiliaus ir viešumo. Sanatorijos, pirtys, SPA centrai, baseinai, viešbučiai, kelionės į šiltus kraštus liko už brūkšnio, kurio peržengti nevalia. Karantinas.

Bet ne viskas prarasta. Galima pakeisti tuos įpročius ar per dešimtmečius susiklosčiusias tradicijas kuo nors kitu.

Taigi, ką galiu pasiūlyti namų erdvėje be nuosavos pirtelės liksiantiems SPA ir pirties mėgėjams.

(daugiau…)

Jazminas

Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.

(daugiau…)

Vyrų sveikata

Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.

O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.

(daugiau…)

Vaistinė veronika moters sveikatai ir grožiui

Dažnai atsitinka, kad parašyti apie kokį nors augalą paskatina sunki liga, kai norėdama padėti sergančiam žmogui, net savo plačiame gaminių spektre nerandu, kas veiktų būtent šį negalavimą.

(daugiau…)

Šliaužiančioji tramažolė Glechoma hederacea

Yra žmonių, kurie manęs klausia, kaip bent truputėlį atjaunėti. Aš labai gerai juos suprantu, nes jaunystė ne tik gera sveikata, bet ir graži oda, plaukai, sveiki sąnariai.

Labai įdomūs augalai auga mūsų kiemo pievelės pakraštyje, gyvatvorėje ar prie medžių kamienų. Mėgsta pavėsingą, drėgną vietą. Tai kuklioji tramažolė savo ryškiai purpurinius žiedelius kelia į Saulę viliodama atskristi vabzdžius apdulkintojus.

(daugiau…)

Vai žydėk žydėk, balta obelėle

Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.

(daugiau…)

Ieva ieva neganyk po pievą…

Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.

(daugiau…)

Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

(daugiau…)

Meškinis česnakas – Allium ursinum

Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.

Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.

(daugiau…)

Našlaitė „pionkė“ – Viola canina

Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.

Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.

(daugiau…)

Žvynelinė – liga ar prakeiksmas

Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.

(daugiau…)

Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai

Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

(daugiau…)

Krokas arba šafranas Crocus sativus L.

Šį pavasarį krokai pražydo labai anksti ir žydi jau nuo vasario pradžios. Labai gražu, miela akiai, bet mano Lietuvos augalams ištikimas protas vis stengėsi atstumti šį svetimšalį iš širdies, kol šįryt „nulūžo“ prieš pavasario saulėje besipuikuojančius rytiečius. Jei jau dėl karantino atsirado laisvesnio laiko, tai verta užsiimti labai didelę vertę sukuriančiu darbu – prisirinkti krokų purkų, kurias išdžiovinus gausiu patį brangiausią pasaulyje prieskonį šafraną.

(daugiau…)