Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.
Ir išėjome su babyte žoliauti, virėme tepalą su lydekos oda ir kalkėmis. Taip į kitą pamainą nuėjau su augalinių vaistelių krepšeliu.
Ko gero tai buvo gera pamoka ne stebėtis ar bijoti, o imtis visų galimybių pagelbėti sergančiam žmogui. Už šią ir daugybę kitų gyvenimo pamokų visada liksiu dėkinga savo babytei Adelei Karaliūnienei – Kaškelienei.
Žvyneline serga apie 3 procentus žmonių. Ilgai šia liga sergantys žmonės buvo laikomi tokiais pat pavojingais, kaip raupsuotieji. Todėl labai stengdavosi savo negandą nuslėpti, nes sunkumų kildavo ir dėl bendravimo, santuokos, ir dėl darbo. Net šiais laikais bando savo ligą vadinti alergija, seborėja, dermatitu. Tačiau kai įsigilini į anamnezės duomenis, beveik visada išaiškėja žvynelinės (psoriasis) diagnozė. Mėgindami išvengti tiesos, šia liga sergantys tik pakenkia sau, nes ilgai ir gausiai naudoja antihistaminius, kortikotropinius vaistus, kurie tik trumpam sumažina ligos simptomus, išplonina odą, pakenkia sąnarių būklei. Dėl genetinės ligos prigimties, ji gali ilgai snausti, o išryškėti tik nervinio sukrėtimo, kitos ligos, netinkamo maisto panaudojimo atvejais.
Šiuolaikinė medicina patvirtina augalinių preparatų efektyvumą žvynelinės gydyme, juos derinant su spinduline, hormonine, vitaminų terapijomis.
Jau nuo senų senovės žvynelinė buvo gydoma intensyvia Saulės šviesa, druskingo ir gausaus mineralais vandens, net naftingo purvo voniomis, augaliniais ir gyvuliniais riebalų tepalais su vaistažolėmis. Mano minėtas tepalas su lydekos oda ko gero yra iš tų laikų, kai panašus buvo gydomas panašiu.
Iš mano gaminamų tepalų žvynelinės požymių mažinimui skirti „Baltasis žvynelis“, turintis sudėtyje vaistinės taukės, labiau tinkantis kai pažeisti sąnariai, nagai, oda yra išplonėjusi, žaizdota .
Tepalas „Geltonasis žvynelis“ skirtas tiems, kurių oda padengta storu epitelio sluoksniu, pleiskanojanti. Jo sudėtyje yra didžiosios ugniažolės, kurios veikliosios medžiagos – imunomoduliatoriai- įtakoja imuninės sistemos teisingą atsaką į aplinkos poveikį organizmui.
Turiu paminėti augalų ir medaus tyrę „Ugniažolės raugas“, kuri gali būti vartojama pastoviai kiekvieną dieną. Ypač tinka raugą gerti su stikline mineralinio vandens, kad organizmas gautų būtinų mineralų.
Sergant žvyneline labai svarbu suprasti, kad liga nepasitrauks iš organizmo lengvai. Su ja gali tekti gyventi daugybę metų, naudojant augalinius preparatus, padedančius tausoti visus organus.
Aš gaminu augalų rinkinį arbatai „Auksinis žvynelis“ su mažąja plūdena. Šis mažas augalėlis turi dideles organizmą valančias galias. Skatina kūno detoksikaciją, sutrumpina skysčių buvimo ląstelėje laiką. Kas dieną išgerkite bent 1 litrą arbatos.
Sunkiais atvejais, nėštumo metu, diabetikams, onkologiniams ligoniams būtina pasikonsultuoti su gydytoju, rekomenduotina mažesnė sudėtingų augalų rinkinių pradinė dozė.
Gamindama bet kurį preparatą siekiu, kad jis atliktų skirtą užduotį. Žvynelinė yra liga, kuri išbando ne tik sergančio, bet ir žolininko kantrybę. Kartais taip norisi stebuklo, bet mano kredo – kantrusis laimi.
Sveikatos ir kantrybės
Adelė
