Sveikinu jus sulaukus Trijų Karalių!
Tegul 2026-ieji metai būna dosnūs, sotūs ir labai, labai sveiki.
Meterologai perspėja dėl šaltų orų, o aš noriu šiandiena pakalbėti apie šaltį ir jo poveikį širdžiai.
(daugiau…)Skaitykite
-
Vėl atvėriau savo elektroninę parduotuvę
Šią savaitę skyriau darbams, kurie reikalavo susikaupimo.
Minčių laisvės, kai kurių prisiminimų, įvykių išdėstymas tekste ant popieriaus lapo, reikalauja išskirtinio laiko, atotrūkio nuo kasdienybės.
(daugiau…) -
Norai ir galimybės
Kai pradeda rūpėti sveikata, dažnai jau esame ligoti. Arba amžius toks, kad daugiau tarsi nebėra, kas gali rūpėti labiau. Negalavimai labai apriboja mūsų galimybes, tad norus tenka patraukti į šoną. Bet protas melagis vis kužda į ausį: – tu gali, tau reikia, tau dar negana, sutelk visas jėgas…
(daugiau…) -
Nesudegęs Dievas
Yra tik vienas Dievas. Skirtingi esame mes, žmones. Tokius jis mus sutvėrė. Mes klajojome, keitėmės, maišėmės. Išsigalvojome daugybę Dievo pavidalų. Kaip jautėme, kaip bijojome, kaip kankinome, žudėme, griovėme. Tokie tebesame. Apkalbame, pavydime, šmeižiame, niekiname kitaip manančius, kitaip dirbančius, kitaip tikinčius ar netikinčius.
(daugiau…) -
Atsitiko didelė nelaimė
Šiandien anksti ryte sudegė mano augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.
(daugiau…) -
Apie paleistuvę. Kodėl apie ją?
Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.
(daugiau…) -
Apie atėjūnus
Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.
(daugiau…) -
Po kojomis pamintas obuolys
Kaip atrodytų Lietuva be obelų sodų? Kokių tik jų neturime: baltiniai, alyviniai, serengiai, antaniniai, papinkos, ananasiniai, saldiniai, „bačkutės“, lenktašakiai, geležiniai, cukriniai – tai tik keli senelio sode augančių obelų pavadinimai.
(daugiau…) -
ATVIRŲ DURŲ DIENA PAS ADELĘ
Kiek sveria siela?
Vanduo mūsų kraujas kuris pamaitina mūsų kiekvieną ląstelę. Kaip medžio žieve tekėdama sula pažadina gyvybę, taip pažintiniame take “Gyvis” augalai apgaubia apsilankiusį žmogų žaluma, kvapais ir grožiu. Palikime Sielos sunkumus Drebulei.
(daugiau…) -
Smagūs vasaros darbai
Daugybė žmonių vasarą stengiasi prisirinkti vaistažolių. Kartais trūksta žinių, kaip jas rasti, tinkamai paruošti ir saugoti, kokiems negalavimams palengvinti jos tiks.
(daugiau…) -
2021 M. BIRŽELIO 16 D. 13VAL
ATVIRŲ DURŲ DIENA PAS ADELĘ
(daugiau…) -
Vaikystė
Kokia buvo mūsų vaikystė?
Soti, laiminga, judri, džiaugsminga, maloni. Augome gausus sesių, brolių, pusseserių ir pusbrolių būrys. Kaip paukščiai suskrisdavome į vienų ar kitų giminių namus net be ypatingos progos, tiesiog pabūti bent kelioms dienelėms.
(daugiau…) -
Pienė karalienė – Saulės stalas jau padengtas
Kviečiu prie stalo. Kur tik pažvelgsi – kiaulpienių žiedų jūra. Nesuprantu, kam kilo mintis šį gražų ir labai naudingą augalą pavadinti kiaulpiene. Nepasakyčiau, kad kiaulės labai mėgtų kartokus žalius lapus ar skabytų geltonus žiedus.
(daugiau…) -
Pienė karalienė – auksinis gydytojas
Geltonos dienos Lietuvoje prasidėjo. THE ROOP išvyko į Euroviziją garsinti mūsų šalies. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės ir geltonuoju su jais ir su kiaulpienių žiedų jūra.
(daugiau…) -
Babytė
Mūsų šeimos motina, kurią atsimenu, buvo babytė – Adelė Žalkauskaitė, gimusi 1903 metų balandžio 23 d Joniškėlyje. 1926 metais ji ištekėjo už Jono Karaliūno. Taip gimė šeima, kurioje teko didžiulė laimė augti.
(daugiau…) -
Garšvos paprastosios – Aegopodium podagraria L. (Snytj obiknovennaja) – šakniastiebiai, lapai ir žiedai
Kada rašyti apie garšvą? Tai toks augalas, kurio nuo pat pirmųjų lapelių pasirodymo… Ne, ne taip.
(daugiau…) -
Vaistinė plautė
Kas būtų pagalvojęs, kad po tokios šaltos žiemos ir pavasaris bus šaltokas, žvarbus, lėtai budinantis gamtą.
(daugiau…) -
Rausvažiedė radiolė
Džiaugiuosi šiuo lėtu pavasariu. Augalai, nenukaisdami karštoje Saulėje, turi laiko palengva sotintis atšylančios ir karts nuo karto lengvu sniegeliu užsiklojančios Žemės syvais. Yra laiko neskubant aptvarkyti augimvietes, prisikasti šaknų, šakniastiebių, gumbų dauginimui ir vaistinei žaliavai.
(daugiau…) -
Pasiruoškime skiepams
Ar skiepytis nuo Covid – 19 viruso, kokia vakcina geresnė? Atsakymas labai paprastas: skiepytis bet kuria vakcina. Per trumpas laikas patikrinti, kuri geresnė, kuri sukelia ryškesnį atsaką į skiepus. Man atrodo negarbinga laukti, kas atsitiks pasiskiepijusiems, tarsi jie būtų tų, kurie skiepų bijo, bandomieji triušiai.
(daugiau…) -
Iškvėpk – įkvėpk
Rytoj pavasario lygiadienis. Atidarykime langus ir įleiskime pavasarinio oro į namus. Iškvėpkime iki pat plaučių galo, iki diafragmos, kad kuo geriau galėtume įkvėpti gryno oro. Jei ant palangės auga kvapioji pelargonija – Jeronimas, sujudinkime jos lapus ir oras taps kvapus, malonus, svaiginantis.
(daugiau…) -
Aš sakau – sąnariai…
Žiema nenoriai traukiasi iš mūsų kiemo, šalta, drėgna, vėjuota. Šaknys dar įšalusios, žolynėlis vienas kitas kyšo kur nekur. Šiandiena rytą lesyklėlė buvo pilna paukščių, net juodoji meleta atskrido pasiieškoti maisto, visi tokie draugiški, sušalę, net nesipešė su žvirbliais, kurie labai susirūpinę pirmieji patikrino, ar tinkamo lesalo pabėriau.
(daugiau…) -
Mūsų senelis
Vakar tvarkėmės mano tėvo tėvo Jono Karaliūno sodyboje. Senos obelys iki šiol derančios skaniausiais obuoliais, darželis namo gale, kur buvo auginamos vynuogės, šulinys su neišsenkančiu skaidriu vandeniu… Ir toks tragiškas šios sodybos šeimininko likimas. Didžiųjų pasaulio istorijos įvykių gaisruose sudega žmonių svajonės, siekiai, viltys. Kartais žmogus, pasiaukodamas dėl savo šeimos, priverčiamas priimti lemtingą sprendimą.
(daugiau…) -
Karpažolė – Euphorbia
Vaistinė (kaučiukinė) karpažolė – euphorbia resinifera – pirmoji aprašytoji karpažolė. I a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auga Šiaurės Afrikoje.
(daugiau…) -
Gaminame Kalankės (paleistuvės) sultis ir tepalą
Kalankės yra keletas rūšių. Gyvavedė kalankė, kuri ant savo lapų pakraščių užaugina jaunus daigelius nuo seno Lietuvoje auginama ant palangių. Pastoviam vartojimui reikės didelio kiekio kalankės lapų, todėl vieno augalo tikrai neužteks.
(daugiau…) -
Spuogai ir kaip jų atsikratyti
Labai įdomiai vienoje televizijos laidoje vadinamoji „nuomonės formuotoja“ kalbėjo, kaip gydyti gana dažną ligą – spuogus arba vadinamąją aknę. Patarė tepti spuogus tepalu. Jei dar nenugijo – tepti tepalu kuris kartu ir uždažo spuogą. Taip paprastai lyg kokią kambario sieną – nutepei dažais ir viskas tvarkoje.
(daugiau…)