Kokių tik atsiliepimų nepasipylė…
Ir kaip tepti, ir kaip šaldyti, ir kaip užkalbėti…
(daugiau…)
Yra augalų, kurie į žmogaus gyvenimą ateina tyliai, bet palieka nepaprastai gilų pėdsaką. Man toks augalas buvo Didžioji ugniažolė.
(daugiau…)
Kai paskaitose paminiu daržo žliūgę, žmonės labai suklusta, nes tai kiekvienam, kas turi bent mažiausią žemės plotelį puikiai pažįstama įkiri piktžolė. Ji auga net kambarinių gėlių vazonėliuose ir visada be gailesčio raunama lauk. O nereikėtų. Šis mažas augalėlis toks išradingas ir prisitaikęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis, kad mums telieka tik naudotis jo per tūkstančius metų sukauptomis išmonėmis savo sveikatos labui.
(daugiau…)
Mes stengiamės auginti prie savo namų egzotiškus augalus iš svetimų kraštų, kai tuo tarpu pats nuostabiausias augalas – varnalėša – glaustosi kur nors sodybos pakraštyje ar šiukšlyne.
(daugiau…)
Kai gamta pasipuošia gausybe žydinčių augalų, mūsų tautiečiai nerimsta. Jiems būtina keliauti, uogauti, žoliauti, grybauti, medžioti. Aplinkui matant gamtos dovanas, taip ir tiesiasi rankos jų prisirinkti. Ar tikrai reikia? Mūsų vartoti pripratusios smegenys niekaip nebegali atsisakyti „man reikia“.
(daugiau…)
Atsiranda laiko sutvarkyti vis atidėliojamus tvarkymosi darbus, kad ir pakeisti dar žiemą perdegusias kiemo apšvietimo lemputes.
(daugiau…)
Jei sugestų kosmose skriejantis mūsų kosminis laivas?
Jei kažkuris iš įgulos narių sugalvotų išspjauti kramtoškę ant grindų, užsirūkyti, prisigertį, prisisioti į geriamo vandens rezervuarą, persivalgęs prividuriuoti į maudymosį baseiną, tuojau pat būtų perspėtas, jam liepta susirinkti savo šiukšles, liautis kenkus.
(daugiau…)
Keistą gydytojos patarimą atsitiktinai išgirdau vieną labai šaltą vasario rytą. Jokiu būdu nenaudoti odos apsaugai nuo šalto oro kremų ar tepalų paruoštų su gyvuliniais riebalais. Atseit tokie riebalai sušals ant odos ir pakenks. Gyvuliniai riebalai NIEKADA nesušals ant odos, net žmogui mirus, jie nesuledės.
(daugiau…)
Kalbėti apie imunitetą dabar tiesiog madinga. 2025 metų Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje paskyrus už periferinės imuninės tolerancijos atradimą, šiomis dienomis vėl primenama ši svarbi tema. Autoimuninėmis ligomis sergantiems žmonėms imunitetas yra ypač svarbus, dažniausiai lemiantis sveikatos būklę, faktorius.
(daugiau…)
Šią savaitę skyriau darbams, kurie reikalavo susikaupimo.
Minčių laisvės, kai kurių prisiminimų, įvykių išdėstymas tekste ant popieriaus lapo, reikalauja išskirtinio laiko, atotrūkio nuo kasdienybės.
(daugiau…)
Kai pradeda rūpėti sveikata, dažnai jau esame ligoti. Arba amžius toks, kad daugiau tarsi nebėra, kas gali rūpėti labiau. Negalavimai labai apriboja mūsų galimybes, tad norus tenka patraukti į šoną. Bet protas melagis vis kužda į ausį: – tu gali, tau reikia, tau dar negana, sutelk visas jėgas…
(daugiau…)
Yra tik vienas Dievas. Skirtingi esame mes, žmones. Tokius jis mus sutvėrė. Mes klajojome, keitėmės, maišėmės. Išsigalvojome daugybę Dievo pavidalų. Kaip jautėme, kaip bijojome, kaip kankinome, žudėme, griovėme. Tokie tebesame. Apkalbame, pavydime, šmeižiame, niekiname kitaip manančius, kitaip dirbančius, kitaip tikinčius ar netikinčius.
(daugiau…)
Šiandien anksti ryte sudegė mano augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.
(daugiau…)
Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.
(daugiau…)
Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.
(daugiau…)
Kaip atrodytų Lietuva be obelų sodų? Kokių tik jų neturime: baltiniai, alyviniai, serengiai, antaniniai, papinkos, ananasiniai, saldiniai, „bačkutės“, lenktašakiai, geležiniai, cukriniai – tai tik keli senelio sode augančių obelų pavadinimai.
(daugiau…)Kiek sveria siela?
Vanduo mūsų kraujas kuris pamaitina mūsų kiekvieną ląstelę. Kaip medžio žieve tekėdama sula pažadina gyvybę, taip pažintiniame take “Gyvis” augalai apgaubia apsilankiusį žmogų žaluma, kvapais ir grožiu. Palikime Sielos sunkumus Drebulei.
(daugiau…)Daugybė žmonių vasarą stengiasi prisirinkti vaistažolių. Kartais trūksta žinių, kaip jas rasti, tinkamai paruošti ir saugoti, kokiems negalavimams palengvinti jos tiks.
(daugiau…)Kokia buvo mūsų vaikystė?
Soti, laiminga, judri, džiaugsminga, maloni. Augome gausus sesių, brolių, pusseserių ir pusbrolių būrys. Kaip paukščiai suskrisdavome į vienų ar kitų giminių namus net be ypatingos progos, tiesiog pabūti bent kelioms dienelėms.
(daugiau…)
Kviečiu prie stalo. Kur tik pažvelgsi – kiaulpienių žiedų jūra. Nesuprantu, kam kilo mintis šį gražų ir labai naudingą augalą pavadinti kiaulpiene. Nepasakyčiau, kad kiaulės labai mėgtų kartokus žalius lapus ar skabytų geltonus žiedus.
(daugiau…)
Geltonos dienos Lietuvoje prasidėjo. THE ROOP išvyko į Euroviziją garsinti mūsų šalies. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės ir geltonuoju su jais ir su kiaulpienių žiedų jūra.
(daugiau…)
Mūsų šeimos motina, kurią atsimenu, buvo babytė – Adelė Žalkauskaitė, gimusi 1903 metų balandžio 23 d Joniškėlyje. 1926 metais ji ištekėjo už Jono Karaliūno. Taip gimė šeima, kurioje teko didžiulė laimė augti.
(daugiau…)