Yra tik vienas Dievas. Skirtingi esame mes, žmones. Tokius jis mus sutvėrė. Mes klajojome, keitėmės, maišėmės. Išsigalvojome daugybę Dievo pavidalų. Kaip jautėme, kaip bijojome, kaip kankinome, žudėme, griovėme. Tokie tebesame. Apkalbame, pavydime, šmeižiame, niekiname kitaip manančius, kitaip dirbančius, kitaip tikinčius ar netikinčius.
Žmonės padovanojo man įvairių Dievo atvaizdų, Šventųjų paveikslų, Šventųjų ikonų, medalikėlių, paveikslėlių, skulptūrėlių iš Šventų vietų. Esu labai dėkinga už kiekvieną gerumo apraišką.
Šiandiena noriu padėkoti tiems, kurie manęs nepažindami, gal nė karto nebendravę, nematę kaip atrodau gyvai, aukoja savo brangų laiką šmeižtui, apkalboms, melui skleisti kur tik galėdami. Ateikite suskaičiuoti, kiek nesudegė stogo dangą laikiusių vinių. Bent susipažinsime, nebereikės slėptis už išgalvotų „vardų“.
Prieš daug metų pas mane apsilankė žmogus iš tolimosios Meksikos. Padovanojo man medinę lentelę su indėniško Dievo raižiniu. Keistas, nepažįstamo tikėjimo Dievo atvaizdas ilgai nerado savo vietos, kol pagaliau apsistojo ant spintelės antrajame aukšte įrengtoje virtuvėlėje, kurioje ruošdavau augalėlių ištraukas. Virtuvėlė sudegė. Ačiū Dievui, spintelė, ant kurios atremta į sieną stovėjo medinė lentelė su Dievo atvaizdu, nesudegė. Nesudegė spintelės stalčiuje saugoti ištraukų receptai. Nesudegė siena. Ant sienos išliko kregždučių lizdas. Grįžusios ras savo namus.
