Vaikystė

Kokia buvo mūsų vaikystė?

Soti, laiminga, judri, džiaugsminga, maloni. Augome gausus sesių, brolių, pusseserių ir pusbrolių būrys. Kaip paukščiai suskrisdavome į vienų ar kitų giminių namus net be ypatingos progos, tiesiog pabūti bent kelioms dienelėms.

(daugiau…)

Pienė karalienė – Saulės stalas jau padengtas

Kviečiu prie stalo. Kur tik pažvelgsi – kiaulpienių žiedų jūra. Nesuprantu, kam kilo mintis šį gražų ir labai naudingą augalą pavadinti kiaulpiene. Nepasakyčiau, kad kiaulės labai mėgtų kartokus žalius lapus ar skabytų geltonus žiedus.

(daugiau…)

Pienė karalienė – auksinis gydytojas

Geltonos dienos Lietuvoje prasidėjo. THE ROOP išvyko į Euroviziją garsinti mūsų šalies. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės ir geltonuoju su jais ir su kiaulpienių žiedų jūra.

(daugiau…)

Babytė

Mūsų šeimos motina, kurią atsimenu, buvo babytė – Adelė Žalkauskaitė, gimusi 1903 metų balandžio 23 d Joniškėlyje. 1926 metais ji ištekėjo už Jono Karaliūno. Taip gimė šeima, kurioje teko didžiulė laimė augti.

(daugiau…)

Rausvažiedė radiolė

Džiaugiuosi šiuo lėtu pavasariu. Augalai, nenukaisdami karštoje Saulėje, turi laiko palengva sotintis atšylančios ir karts nuo karto lengvu sniegeliu užsiklojančios Žemės syvais. Yra laiko neskubant aptvarkyti augimvietes, prisikasti šaknų, šakniastiebių, gumbų dauginimui ir vaistinei žaliavai.

(daugiau…)

Iškvėpk – įkvėpk

Rytoj pavasario lygiadienis. Atidarykime langus ir įleiskime pavasarinio oro į namus. Iškvėpkime iki pat plaučių galo, iki diafragmos, kad kuo geriau galėtume įkvėpti gryno oro. Jei ant palangės auga kvapioji pelargonija – Jeronimas, sujudinkime jos lapus ir oras taps kvapus, malonus, svaiginantis.

(daugiau…)

Aš sakau – sąnariai…

Žiema nenoriai traukiasi iš mūsų kiemo, šalta, drėgna, vėjuota. Šaknys dar įšalusios, žolynėlis vienas kitas kyšo kur nekur. Šiandiena rytą lesyklėlė buvo pilna paukščių, net juodoji meleta atskrido pasiieškoti maisto, visi tokie draugiški, sušalę, net nesipešė su žvirbliais, kurie labai susirūpinę pirmieji patikrino, ar tinkamo lesalo pabėriau.

(daugiau…)

Mūsų senelis

Vakar tvarkėmės mano tėvo tėvo Jono Karaliūno sodyboje. Senos obelys iki šiol derančios skaniausiais obuoliais, darželis namo gale, kur buvo auginamos vynuogės, šulinys su neišsenkančiu skaidriu vandeniu… Ir toks tragiškas šios sodybos šeimininko likimas. Didžiųjų pasaulio istorijos įvykių gaisruose sudega žmonių svajonės, siekiai, viltys. Kartais žmogus, pasiaukodamas dėl savo šeimos, priverčiamas priimti lemtingą sprendimą.

(daugiau…)

Karpažolė – Euphorbia

Vaistinė (kaučiukinė) karpažolė – euphorbia resinifera – pirmoji aprašytoji karpažolė. I a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auga Šiaurės Afrikoje.

(daugiau…)

Spuogai ir kaip jų atsikratyti

Labai įdomiai vienoje televizijos laidoje vadinamoji „nuomonės formuotoja“ kalbėjo, kaip gydyti gana dažną ligą – spuogus arba vadinamąją aknę. Patarė tepti spuogus tepalu. Jei dar nenugijo – tepti tepalu kuris kartu ir uždažo spuogą. Taip paprastai lyg kokią kambario sieną – nutepei dažais ir viskas tvarkoje.

(daugiau…)

Amarilis – Meilenis – Hyppeastrum

Kai už lango patys žiemos šalčiai ir balta sniego marška jau pradeda nusibosti, kambaryje lyg iš niekur pražysta ryški gėlė – meilenis. Jos nuostabaus grožio žiedai papuošia ne tik įsimylėjėlių šventę – Valentino dieną, bet ir Vasario  16- ąją, svarbiausią mūsų valstybės šventę.

(daugiau…)

Suledėjome!

Žiemos visada reikia laukti ir jai ruoštis. Net jei visą vasarą linksminaisi ir nieko gero neprisirinkai, nukabinti nosies neverta.

Šaltos dienos dažniausia būna giedros ir saulėtos. Smagu pabūti gryname ore, pasimėgauti gaiviu oru, pasimėgauti Saulės spinduliais. Ir pasinaudoti puikia proga dabar prisiskinti uogų, kurios nebijo šalčio ir žiemoja ant krūmo, o atšildytos yra net vertingesnės, nes ledo kristalai suardo uogų ląsteles ir išlaisvina vertingąsias medžiagas. Eidami pasivaikščioti ar ant kalniuko, pasiimkite maišelį uogoms susidėti. Tikrai rasite erškėtuogių, gal net šaltalankių.

(daugiau…)

Medėjantis alavijas – alijošius

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant įsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais, arba po ilgo gydymo cheminiais vaistais siekiant atstatyti žarnyno biotą (gerąsias bakterijas).

(daugiau…)

Storalapis

Pasnigo, balta, švaru, ramu. Pagalvojau, kad gal padarėme klaidą, pereidami prie Grigaliaus kalendoriaus. Jau kelinti metai gamta tarsi vėluoja dvi savaites ir tikrai kalėdiškai pasipuošia pagal senąjį Julijaus kalendorių. Žvaigždės nemeluoja, augalai taip pat.

(daugiau…)

Viskas uždaryta

Laikas prieš Kalėdas ir Naujus metus iki pat Trijų karalių neteko savo stiliaus ir viešumo. Sanatorijos, pirtys, SPA centrai, baseinai, viešbučiai, kelionės į šiltus kraštus liko už brūkšnio, kurio peržengti nevalia. Karantinas.

Bet ne viskas prarasta. Galima pakeisti tuos įpročius ar per dešimtmečius susiklosčiusias tradicijas kuo nors kitu.

Taigi, ką galiu pasiūlyti namų erdvėje be nuosavos pirtelės liksiantiems SPA ir pirties mėgėjams.

(daugiau…)

Erškėtis

Kas dieną išgirstame apie pavojingas ligas sukeliančius virusus. Kasdienį gyvenimą keičia karantinas dėl Kovid -19 viruso plitimo. Užkrečiamosios ligos visais laikais drastiškai keitė žmonijos gyvenimą. Nuo jų išmirdavo didžioji dalis gyventojų. Sukūrus skiepus žmonija lengviau atsikvėpė, tačiau, kaip matome, neilgam. Rūpintis savo ir savo vaikų sveikata turime mes patys. Kaip visuomet, geriausius sveikatos stiprinimo pagalbininkus rasime mus supančioje gamtoje.

(daugiau…)

Išprotėjusios rožės

Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.

(daugiau…)

Vaistinė veronika moters sveikatai ir grožiui

Dažnai atsitinka, kad parašyti apie kokį nors augalą paskatina sunki liga, kai norėdama padėti sergančiam žmogui, net savo plačiame gaminių spektre nerandu, kas veiktų būtent šį negalavimą.

(daugiau…)

Lietuvaitės darželis – sveikatai ir grožiui (1-oji dalis)

Kadgi gražus gražus mano darželis

Sklinda per kaimą gardus kvapelis

Kas tik praeina, kas pravažiuoja

Mano darželiu pasigrožiuoja

(daugiau…)

Šliaužiančioji tramažolė Glechoma hederacea

Yra žmonių, kurie manęs klausia, kaip bent truputėlį atjaunėti. Aš labai gerai juos suprantu, nes jaunystė ne tik gera sveikata, bet ir graži oda, plaukai, sveiki sąnariai.

Labai įdomūs augalai auga mūsų kiemo pievelės pakraštyje, gyvatvorėje ar prie medžių kamienų. Mėgsta pavėsingą, drėgną vietą. Tai kuklioji tramažolė savo ryškiai purpurinius žiedelius kelia į Saulę viliodama atskristi vabzdžius apdulkintojus.

(daugiau…)

Vai žydėk žydėk, balta obelėle

Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.

(daugiau…)

Ieva ieva neganyk po pievą…

Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.

(daugiau…)

Pelkinė puriena „Palagždė“ Caltha palustris

Praeito tūkstantmečio viduryje žiemos būdavo šaltos, gilios, su pūgomis ir speigais. Ledas taip sukaustydavo upes ir ežerus, kad per jį drąsiai galėjai važiuoti automobiliu ir net sunkiu traktoriumi. Mūsų karta dar prisimena garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, vykdavusias ant užšalusio ežero. Apsiavę veltiniais, su kailinėmis kepurėmis, kumštinėmis pirštinėmis ir šildančio gėrimėlio buteliuku užantyje, varvindavome nosis į rogėmis lekiančius lenktynininkus. Važiuodavome visa šeima: mama, tėtis, sesuo ir aš. Grįždavome jau vėlai vakare. O namuose laukdavo babytė ir senelis. Mes su lauktuvėmis iš mugės, jie su karštais barščiais ir krosnyje ant žarijų kepta silke.

(daugiau…)

Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

(daugiau…)

Žvynelinė – liga ar prakeiksmas

Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.

(daugiau…)