– Aš niekur nenoriu keliauti iš Lietuvos, – prieš keletą dienų pareiškė man devynmetis anūkas.
Ir pagalvojau, ar tikrai reikia keliauti už jūrų marių, kodėl norime keliauti, ką reiškia kelionė?
Kasdienybės rate besisukdami tikrai pasvajojame, kaip būtų gerai, jei nereikėtų tiek daug dirbti, rūpintis buitimi, kas dieną bendrauti su tais pačiais žmonėmis.
(daugiau…)
Visą šį savaitgalį praleidau pačioje Žemaitijos gilumoje – Mažeikiuose ir Skuode. Linksmi, maloniai bendraujantys, vaišingi, nuoširdūs žemaičiai žavėjo ne tik savo senoviška tarme, bet ir šmaikščiais pajuokavimais, mokėjimu įsiklausyti į patarimus ir kažkokiu paprastu požiūriu į gyvenimą, užklupusias ligas ar kitas negandas.
Yra augalų kurie sužadina smalsumą vos juos pamačius. Lengvai atpažįstami, kiekviename miške gausiai augantys paparčiai tiesiog prašosi renkami. Pas mus dažniausiai auga kelminis papartis, mėgstantis sausesnius miškus, pušynus ir drėgnesnius lapuočių miškus mėgstantis lapinis papartis, kai kur dar vadinamas karališkąja osmunda.
(daugiau…)
Ar miegoti trumpiausią metų naktį?
Keistas klausimas dažnam, kamuojamam nemigos. Žmones guodžiasi, kad negali užmigti metų metus, kad pabunda pamiegoję vos porą valandų ir nebeužminga.
1988 metais man buvo 34 -eri, mano dukrai Gintarei 12 metų, gyvenimas tekėjo ramiai ir patogiai,tarsi nieko netrūko: gerai apmokamas darbas šauniame kolektyve, kelionė į tada dar Demokratinę Vokietiją, vasarą atostogos su „viskas įskaičiuota“ kelialapiu Nidoje ar Palangoje ir ne vienai, bet su šeima.
Kažkas naujo, kažkas seno, kažkas mėlyno, kažkas skolinto…
Visi laukia stebuklo, bet ar jis įvyks, ar ne, atsakyti sunku.
Dažnai tenka išgirsti ne tik apie stebuklingas vestuves, bet ir apie stebuklingus išgijimus.
Kiekvieną kartą, kai keliu Lietuvos Trispalvę, jaučiu nerimą.
Nerimą, atėjusį iš tų laikų, kai net Trispalvės parodymas buvo didelis iššūkis.
Mėgstu rudenį. Nuo obuolių linkstančias obelų šakas, anūkų smakriukais tekančias saldžias jų sultis, rasotas kriaušes pievelėje, raudonus burokėlių bumbulus ežioje. Derliaus laikas, laukus ir sodus užliejusi gausa, rūpesčiai, kaip geriau panaudoti dosnias Saulės ir Žemės dovanas.
Kiekvienas galime pasirinkti kelią, kuriuo eisime. Dažnai sakoma – „gyvenimo kelias“. Koks jis vaikystėje lemia mūsų tėvai ir seneliai. Paauglystėje didelę įtaką daro mokytojai, jaunystėje renkiesi draugus ir mylimuosius, darbą, netgi gyvenamąją vietą.
Vasara ir jūra neatskiriamas atostogų derinys. Nors laikas pliaže neprailgsta, verta apsidairyti ir pasirinkti vaistinių augalų jūros išmestų į krantą. Dažnai juos rasite ten, kur didesnė bangų muša, ypač po audros.
Dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos.
Ateinanti vasara kartu su savimi atsineša vieną pačių gražiausių, laukiamiausių, trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos vasaros šventę – Jonines, kurios dar kitaip vadinamos Rasomis, Kupole. Rasų šventė ar Kupolinės mena dar mūsų protėvius, kurie tikėjo deivės Rasos, kaip visos gamtos atgaivintojos, galia.
Iš šiltų kraštų, nuo Viduržiemio ir Juodosios jūrų krantų į mūsų kraštą atkeliavo augalai, pasižymintys išraiškingu kvapu ir skoniu. Praturtindami kasdienį maistą, pagerindami ne tik skonį, bet ir palengvindami virškinimą, apsaugodami nuo greito gedimo, net kai kurių parazitų dauginimosi maiste ar žmogaus organizme, arabų šalyse naudojami vaistų ir kosmetikos gamybai.
Plaučių uždegimas klastinga liga, pažeidžianti svarbiausią kūno galią – kvėpavimą. Susirgus gydymas turi būti pradėtas nedelsiant, nes sutrikus kvėpavimui nukenčia visi organai.
Taip dainuoja mūsų krašto žmonės, džiaugdamiesi gaiviuoju gėrimu – sula.
Šiemet kovo 21 diena, tikroji pavasario pradžia delčioje, taigi kuo geriausiai tinka šalinti iš kūno žiemos metu susikaupusius riebaliukus, šlakus, toksinus.
Dėkoju bei džiaugiuosi, kad ne tik Lietuvoje gyvenantys vaikai pamėgo ir noriai geria mano gaminamas „Kiškio” linijos arbatėles iš kruopščiai surinktų laukinių augalų jų gamtinėse augimvietėse.
Būdami ištikimi savo nuostatai gaminti tik iš gamtinių žaliavų, nenorime likti senoviškais, tarsi prieš milijonus metų gintare įklimpusios muselės.
Kai jau tauta tiek prigąsdinta krize, dabar puolė gąsdinti baisiu gripu. Tik bijokime visi, slėpkimės kur galime… O iš tiesu, kaip sakydavo mano babytė, nėra velnias toks baisus, koks paišomas. Nei pirmutinė ta krizė, nei tas gripas paskutinis.
Kai už lango patys žiemos šalčiai ir balta sniego marška jau pradeda nusibosti, kambaryje lyg iš niekur pražysta ryški gėlė – meilenis.
Paėmus į rankas maišelį vaistažolių mišinio, taip paprasta žiupsnelį užplikyti, išgerti ir laukti jų poveikio. Per tūkstančius metų žmonės pažinojo ir rinko vaistinius augalus, žinodami, kad jie tikri pagalbininkai sunegalavus.
Miško pakraštėlyje kiškis turi savo stebuklingą sveikatos sodą, kurio šaknelėmis, žolelėmis, žiedeliais, uogelėmis, žievelėmis mielai dalinasi su mūsų vaikais ir anūkais.
(daugiau…)
Sausio 18 dieną svečiuose pas „Žinijos” draugiją skaičiau paskaitą „Regėjimas, žmogaus kaulai, sąnariai ir jų stiprinimas augalais”.
Nėra pasaulyje vietos, kur neaptinkamos grybų sporos. Tai labai atsparūs aplinkos poveikiui organizmai. Deja, ne viena jų rūšis sukelia ligas. (daugiau…)
Peršalimo ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas.
