Mano vyšnia

… Pro rūtelių darželį į vyšnių sodelį… dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos. Japonai kiekvieną pavasarį grožisi žydinčiomis sakuromis. Žemaičiai turi vyšnių dievaitį Kirnių. Vyšnios mediena tokia graži, kad ja puošiami brangiausi baldai, gaminami net papuošalai.

Be vyšnios lapų doras lietuvis neužraugs agurkų ar antaninių obuolių. Vyšnios lapuose gausu ne tik fitoncidų, rauginių medžiagų, bet ir anticianinų, veikiančių kraujo krešumą.

Ar pastebėjote, kad prinokus vyšnioms, laikas tarsi sulėtėja, nurimsta, diena nustoja pašėlusiai lėkti, nes ilgėjanti naktis vis godžiau laiko Žemę patamsiuose. Suvalgome sauja vyšnių uogų, ir miegame ramiai ir ilgai dėl melatonino, kurio uogose gausu, poveikio. Šiais laikais, kai tiek daug žmonių skundžiasi nerimu, blogu miegu, nervingumu, taip svarbu sode auginti bent keletą vyšnių, patartina skirtingų veislių, brandinančių uogas skirtingu laiku, kad galėtume pratęsti jų naudojimą kuo ilgiau.

Vyšnios reikalingos skydliaukės veiklai sureguliuoti, kraujo būklei pagerinti, uždegiminiams procesams ir skausmui nuslopinti.

Kai šeimos ilgai neaplanko gandras verta prisiminti vaistažoles, galinčias padėti jį prisikviesti. Gaminu sirupą „Vaisgina“ sodriame vyšnių sirupe ištirpinusi gauruotosios vaisginos, vienašalės užginos ir karčiojo kiečio ištraukas. Tinka ir toms moterims, kurioms ankstyvame amžiuje buvo pašalintos kiaušidės, ištiko ankstyvas klimaksas, retėja kaulai.

Mano gaminamame augalų rinkinyje su vyšnios lapais “Ką daryt“ augalai suderinti taip, kad visą dieną gerdamas iš jų paruoštą arbatą gautumėte veikliąsias medžiagas palankiai veikiančias jūsų nervų sistemą.

Iš vyšnių kauliukų sudygsniuoju pagalvėlę „Kiškis piškis“, įdedu ją į dailų maišelį iš kašmyro vilnos. Ji skirta kūdikiams pilvuko pūtimui sumažinti, krūtinytei pašildyti. Maišelio apačioje yra spalvoti kutai, kuriuos vaikutis gali liesti pirštukais.

„Kompiuteristo“ pagalvėlė su vyšnių kauliukais ir gintaro gabalėliais, sudygsniuotais ant vilnonio veltinio, skirta tiems, kas ilgai sėdi prie kompiuterio. Lengvas sėdmenų masažas nuims stuburo įtampą, gintaras sumažins elektrostatinį krūvį.

Kol varnėnai nenulesė vyšnių, išskinkite jas, sukimškite į tamsaus stiklo butelį ir užpilkite iki pusės smulkiu cukrumi. Užkimškite skudurėliu. Pastatykite į lėkštelę ant saulėtos palangės ir tegul gaminasi sirupėlis jūsų sveikatai ir laimei.

Pats vasaros kupėjimas, pamiškėse nedrąsiai žiebiasi vaistinių dirvuolių žvakės, Mėnulio pilnatis spindi ne tik ramiuose vandenyse, bet ir naktižiedžių žvaigždeles primenančiuose žieduose, o soduose vyšnių šakos linksta nuo sultingų uogų.

Nuo pirmo pumpuro iki uogos kauliuko vyšnia tarnauja žmogaus sveikatai ir kaip joks kitas vaismedis, teikia daugybę malonumų.

Negaliu pamiršti malonių pavakarojimų su draugėmis Lukšiuose, kai susibėgdavome paplepėti prie vyšnių likeriuko taurelės. Šeimininkės buvome visos, nes parduotuvėse galėjai gauti nebent deficitinių saldainių „Vyšnios šokolade“, Laima pavaišindavo virtinukais su vyšniomis, Pranutė kepdavo skanų vyšnių pyragą, Stasė puikiai gamino želę su vyšniomis, Asta vyšnių lapų dėdavo į rauginamus agurkėlius. Buvome jaunos ir linksmos, dirbome daug, tačiau laiko ir jėgų užtekdavo ir smagioms vakaronėms. Apie depresijas, migrenas, stresus nebuvo kada ir pagalvoti.

Mielos jaunystės draugės, šiuo vyšnių brandos laikotarpiu, pakelkime po linksmybių taurę šviežiai spaustų vyšnių sulčių už mūsų jaunas dieneles…

Parašykite komentarą