Rausvažiedė radiolė

Džiaugiuosi šiuo lėtu pavasariu. Augalai, nenukaisdami karštoje Saulėje, turi laiko palengva sotintis atšylančios ir karts nuo karto lengvu sniegeliu užsiklojančios Žemės syvais. Yra laiko neskubant aptvarkyti augimvietes, prisikasti šaknų, šakniastiebių, gumbų dauginimui ir vaistinei žaliavai.

(daugiau…)

Pasiruoškime skiepams

Ar skiepytis nuo Covid – 19 viruso, kokia vakcina geresnė? Atsakymas labai paprastas: skiepytis bet kuria vakcina. Per trumpas laikas patikrinti, kuri geresnė, kuri sukelia ryškesnį atsaką į skiepus. Man atrodo negarbinga laukti, kas atsitiks pasiskiepijusiems, tarsi jie būtų tų, kurie skiepų bijo, bandomieji triušiai.

(daugiau…)

Iškvėpk – įkvėpk

Rytoj pavasario lygiadienis. Atidarykime langus ir įleiskime pavasarinio oro į namus. Iškvėpkime iki pat plaučių galo, iki diafragmos, kad kuo geriau galėtume įkvėpti gryno oro. Jei ant palangės auga kvapioji pelargonija – Jeronimas, sujudinkime jos lapus ir oras taps kvapus, malonus, svaiginantis.

(daugiau…)

Karpažolė – Euphorbia

Vaistinė (kaučiukinė) karpažolė – euphorbia resinifera – pirmoji aprašytoji karpažolė. I a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auga Šiaurės Afrikoje.

(daugiau…)

Gaminame Kalankės (paleistuvės) sultis ir tepalą

Kalankės yra keletas rūšių. Gyvavedė kalankė, kuri ant savo lapų pakraščių užaugina jaunus daigelius nuo seno Lietuvoje auginama ant palangių. Pastoviam vartojimui reikės didelio kiekio kalankės lapų, todėl vieno augalo tikrai neužteks.

(daugiau…)

Spuogai ir kaip jų atsikratyti

Labai įdomiai vienoje televizijos laidoje vadinamoji „nuomonės formuotoja“ kalbėjo, kaip gydyti gana dažną ligą – spuogus arba vadinamąją aknę. Patarė tepti spuogus tepalu. Jei dar nenugijo – tepti tepalu kuris kartu ir uždažo spuogą. Taip paprastai lyg kokią kambario sieną – nutepei dažais ir viskas tvarkoje.

(daugiau…)

Amarilis – Meilenis – Hyppeastrum

Kai už lango patys žiemos šalčiai ir balta sniego marška jau pradeda nusibosti, kambaryje lyg iš niekur pražysta ryški gėlė – meilenis. Jos nuostabaus grožio žiedai papuošia ne tik įsimylėjėlių šventę – Valentino dieną, bet ir Vasario  16- ąją, svarbiausią mūsų valstybės šventę.

(daugiau…)

Suledėjome!

Žiemos visada reikia laukti ir jai ruoštis. Net jei visą vasarą linksminaisi ir nieko gero neprisirinkai, nukabinti nosies neverta.

Šaltos dienos dažniausia būna giedros ir saulėtos. Smagu pabūti gryname ore, pasimėgauti gaiviu oru, pasimėgauti Saulės spinduliais. Ir pasinaudoti puikia proga dabar prisiskinti uogų, kurios nebijo šalčio ir žiemoja ant krūmo, o atšildytos yra net vertingesnės, nes ledo kristalai suardo uogų ląsteles ir išlaisvina vertingąsias medžiagas. Eidami pasivaikščioti ar ant kalniuko, pasiimkite maišelį uogoms susidėti. Tikrai rasite erškėtuogių, gal net šaltalankių.

(daugiau…)

Medėjantis alavijas – alijošius

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant įsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais, arba po ilgo gydymo cheminiais vaistais siekiant atstatyti žarnyno biotą (gerąsias bakterijas).

(daugiau…)

Erškėtis

Kas dieną išgirstame apie pavojingas ligas sukeliančius virusus. Kasdienį gyvenimą keičia karantinas dėl Kovid -19 viruso plitimo. Užkrečiamosios ligos visais laikais drastiškai keitė žmonijos gyvenimą. Nuo jų išmirdavo didžioji dalis gyventojų. Sukūrus skiepus žmonija lengviau atsikvėpė, tačiau, kaip matome, neilgam. Rūpintis savo ir savo vaikų sveikata turime mes patys. Kaip visuomet, geriausius sveikatos stiprinimo pagalbininkus rasime mus supančioje gamtoje.

(daugiau…)

Išprotėjusios rožės

Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.

(daugiau…)

Jazminas

Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.

(daugiau…)

Vyrų sveikata

Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.

O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.

(daugiau…)

Vai žydėk žydėk, balta obelėle

Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.

(daugiau…)

Pelkinė puriena „Palagždė“ Caltha palustris

Praeito tūkstantmečio viduryje žiemos būdavo šaltos, gilios, su pūgomis ir speigais. Ledas taip sukaustydavo upes ir ežerus, kad per jį drąsiai galėjai važiuoti automobiliu ir net sunkiu traktoriumi. Mūsų karta dar prisimena garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, vykdavusias ant užšalusio ežero. Apsiavę veltiniais, su kailinėmis kepurėmis, kumštinėmis pirštinėmis ir šildančio gėrimėlio buteliuku užantyje, varvindavome nosis į rogėmis lekiančius lenktynininkus. Važiuodavome visa šeima: mama, tėtis, sesuo ir aš. Grįždavome jau vėlai vakare. O namuose laukdavo babytė ir senelis. Mes su lauktuvėmis iš mugės, jie su karštais barščiais ir krosnyje ant žarijų kepta silke.

(daugiau…)

Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

(daugiau…)

Meškinis česnakas – Allium ursinum

Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.

Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.

(daugiau…)

Našlaitė „pionkė“ – Viola canina

Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.

Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.

(daugiau…)

Žvynelinė – liga ar prakeiksmas

Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.

(daugiau…)

Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai

Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

(daugiau…)

Ar peršalau ar gripas, o gal korona virusas?

Štai kas kelia nerimą šiomis dienomis sunegalavusiam žmogui. Kol dar korona virusas nenustipo, baimė juo užsikrėsti gali būti pagrįsta.

Kaip apsisaugoti, jei vienkartinės kaukės nepadeda, jų ir nebeįmanoma nusipirkti. Apie imuninės sistemos stiprinimą ir rankų plovimą su muilu praūžtos ausys. O norisi kažko tikro, patikimo, patikrinto.

(daugiau…)

Imuniteto mokytojai

Dažnai žmonės klausia, kaip aš sugalvoju savo gaminius. Atsakymas labai paprastas: kad sugalvotum – turi daug galvoti. Būna dienų, kai mintys lekia lengvai ir greitai, tereikia jas sugauti ir sudėlioti į reikalingus aplankalus. Jei nesuvaldysi tuojau pat, gali nutrūkti, o surišti bus labai sunku arba nebeįdomu. Ne be reikalo seniau žmonės užsirišdavo mazgelius ant nosinės kampučio ar siūlo, kad nepamirštų svarbių dalykų.

(daugiau…)

Kai viltis susilaukti vaikelio vis tolsta, ne viena moteris ieško pagalbos pas žolininką

Kas atsitinka moters kūnui, kad jis nebegali atlikti gamtos jam paskirtos užduoties? Tenka išgirsti įvairių nepastojimo arba negalėjimo išnešioti kūdikį priežasčių. Nors dažnai sakoma, kad visos ligos nuo nervų, iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad daug moterų negalavimų nuo kraujotakos sutrikimo.

(daugiau…)

Plaučių uždegimas

Plaučių uždegimas klastinga liga, pažeidžianti svarbiausią kūno galią – kvėpavimą. Susirgus gydymas turi būti pradėtas nedelsiant, nes sutrikus kvėpavimui nukenčia visi organai.

(daugiau…)

“Kiškio” patarimai, kad arbatėles vaikams gerti būtų skaniau!

Dėkoju bei džiaugiuosi, kad ne tik Lietuvoje gyvenantys vaikai pamėgo ir noriai geria mano gaminamas “Kiškio” linijos arbatėles iš kruopščiai surinktų laukinių augalų jų gamtinėse augimvietėse.

(daugiau…)