Žolininkės Adelės Karaliūnaitės puslapis
Čia rasite platesnę informaciją apie daugelį Adelės gaminamų produktų.
Kas dieną išgirstame apie pavojingas ligas sukeliančius virusus. Kasdienį gyvenimą keičia karantinas dėl Kovid -19 viruso plitimo. Užkrečiamosios ligos visais laikais drastiškai keitė žmonijos gyvenimą. Nuo jų išmirdavo didžioji dalis gyventojų. Sukūrus skiepus žmonija lengviau atsikvėpė, tačiau, kaip matome, neilgam. Rūpintis savo ir savo vaikų sveikata turime mes patys. Kaip visuomet, geriausius sveikatos stiprinimo pagalbininkus rasime mus supančioje gamtoje.
(daugiau…)
Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.
(daugiau…)
Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.
(daugiau…)
Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.
O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.
(daugiau…)
Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.
(daugiau…)
Praeito tūkstantmečio viduryje žiemos būdavo šaltos, gilios, su pūgomis ir speigais. Ledas taip sukaustydavo upes ir ežerus, kad per jį drąsiai galėjai važiuoti automobiliu ir net sunkiu traktoriumi. Mūsų karta dar prisimena garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, vykdavusias ant užšalusio ežero. Apsiavę veltiniais, su kailinėmis kepurėmis, kumštinėmis pirštinėmis ir šildančio gėrimėlio buteliuku užantyje, varvindavome nosis į rogėmis lekiančius lenktynininkus. Važiuodavome visa šeima: mama, tėtis, sesuo ir aš. Grįždavome jau vėlai vakare. O namuose laukdavo babytė ir senelis. Mes su lauktuvėmis iš mugės, jie su karštais barščiais ir krosnyje ant žarijų kepta silke.
(daugiau…)
Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.
Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.
(daugiau…)
Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.
Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.
(daugiau…)
Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.
Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.
(daugiau…)
Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.
(daugiau…)
Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.
(daugiau…)
Štai kas kelia nerimą šiomis dienomis sunegalavusiam žmogui. Kol dar korona virusas nenustipo, baimė juo užsikrėsti gali būti pagrįsta.
Kaip apsisaugoti, jei vienkartinės kaukės nepadeda, jų ir nebeįmanoma nusipirkti. Apie imuninės sistemos stiprinimą ir rankų plovimą su muilu praūžtos ausys. O norisi kažko tikro, patikimo, patikrinto.
(daugiau…)
Dažnai žmonės klausia, kaip aš sugalvoju savo gaminius. Atsakymas labai paprastas: kad sugalvotum – turi daug galvoti. Būna dienų, kai mintys lekia lengvai ir greitai, tereikia jas sugauti ir sudėlioti į reikalingus aplankalus. Jei nesuvaldysi tuojau pat, gali nutrūkti, o surišti bus labai sunku arba nebeįdomu. Ne be reikalo seniau žmonės užsirišdavo mazgelius ant nosinės kampučio ar siūlo, kad nepamirštų svarbių dalykų.
(daugiau…)
Kas atsitinka moters kūnui, kad jis nebegali atlikti gamtos jam paskirtos užduoties? Tenka išgirsti įvairių nepastojimo arba negalėjimo išnešioti kūdikį priežasčių. Nors dažnai sakoma, kad visos ligos nuo nervų, iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad daug moterų negalavimų nuo kraujotakos sutrikimo.
(daugiau…)
Plaučių uždegimas klastinga liga, pažeidžianti svarbiausią kūno galią – kvėpavimą. Susirgus gydymas turi būti pradėtas nedelsiant, nes sutrikus kvėpavimui nukenčia visi organai.
Dėkoju bei džiaugiuosi, kad ne tik Lietuvoje gyvenantys vaikai pamėgo ir noriai geria mano gaminamas “Kiškio” linijos arbatėles iš kruopščiai surinktų laukinių augalų jų gamtinėse augimvietėse.
Būdami ištikimi savo nuostatai gaminti tik iš gamtinių žaliavų, nenorime likti senoviškais, tarsi prieš milijonus metų gintare įklimpusios muselės.
Į mane kreipiasi daug žmonių sergančių žvyneline, siekdama jiems padėti sukūriau “Auksinio žvynelio” linijos gaminius, kurie gali padėti palengvinti psoriazės sukeltus odos pažeidimus.
Paėmus į rankas maišelį vaistažolių mišinio, taip paprasta žiupsnelį užplikyti, išgerti ir laukti jų poveikio. Per tūkstančius metų žmonės pažinojo ir rinko vaistinius augalus, žinodami, kad jie tikri pagalbininkai sunegalavus.
Nėra pasaulyje vietos, kur neaptinkamos grybų sporos. Tai labai atsparūs aplinkos poveikiui organizmai. Deja, ne viena jų rūšis sukelia ligas. (daugiau…)
Peršalimo ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas.
Skirtingai negu kelininkams, žolininkams šalčiai visada ateina lauktai.
Pagaliau pagaliau pagaliau! Po ilgai trukusių darbų perkėlėme e-parduotuvę į naują sistemą.
Laikas keltis, laikas dirbti, laikas valgyti, laikas miegoti…
Visagalis laikas slenka, eina, bėga nepalikdamas galimybės pakartoti to, kas praėjo.
„ADELĖ“ kiekvieną gali pradžiuginti išskirtinės kokybės vaistažolių arbatomis. Rankomis gamtinėse augimvietėse augalus renkame visus metus, juos džioviname nenaudodami elektra šildomų džiovyklų ir dirbtinės ventiliacijos, todėl augaluose išlieka vertingos veikliosios medžiagos.