Gaminame Kalankės (paleistuvės) sultis ir tepalą

Kalankės yra keletas rūšių. Gyvavedė kalankė, kuri ant savo lapų pakraščių užaugina jaunus daigelius nuo seno Lietuvoje auginama ant palangių. Pastoviam vartojimui reikės didelio kiekio kalankės lapų, todėl vieno augalo tikrai neužteks.

Paimkite kuo daugiau kalankės vaikelių, ir susodinkite juos į puveningą žemę. Vazonėlius imkite didesnius, nes kalankės sparčiai auga. Žiemą laistykite saikingai, pavasarį gausiai. Kai rudeniop augalai jau bus gerokai paaugę, vieną palikite dauginimui, o kitus nuskinkite. Nuskintus lapus palaikykite 5 – 7 paras šaldytuve, daržovių stalčiuje. Sumalkite, išspauskite sultis ir nukoškite.

Sultis galima konservuoti praskiedžiant spiritu iki 20 laipsnių galutinės spirito koncentracijos, sandariai užkimšti ir laikyti šaldytuve 1 metus. Didesnį kiekį sulčių galima užšaldyti šaldymo maišeliuose. Kas kartą, kai prireiks, turėsite šviežių sulčių. Būtina užrašyti etiketes kiek laiko galioja. Sultys naudojamos įvairiems susirgimams gydyti. Sultys nenuodingos.

Šviežios sultys nedirgina odos ir gleivinių stabdo uždegimus, tinka tropinių opų, nudegimų, burnos ertmės gleivinės aftinių žaizdų gydymui. Galima lašinti į ausį, nosį. Galima dėti tamponėlius į makštį ir tiesiąją žarną, esant įtrūkimui, žaizdelėms, po gimdymo.

Iš kalankės sulčių galima pagaminti tepalą su “GI” sviestu. Imama 100 ml sulčių ir šildant vandens vonelėje, sumaišoma su 200 g. sviesto, pastoviai maišant apie 30 min., kad sultys ir sviestas gerai susijungtų. Negalima užvirinti. Kai pravės, suplakti iki vientisos konsistencijos, supilti į sandariai uždengiamą stiklainį. Laikyti šaldytuve. Galioja 6 mėnesius. Naudojamas pūlingų, negyjančių žaizdų ir opų nekrotinių audinių išvalymui, greitina jų epitelizaciją. Tinka odos persodinimo atvejais, antriniam chirurginių žaizdų gydymui, votims, jaunatviniams spuogams gydyti. Galima naudoti esant veržimui krūtyse prieš menstruacijas ar laktacijos laikotarpiu, suskirdus speneliui maitinant kūdikį, patepti suskirdusias lūpas, šnerves, veido ir rankų odą. Labai tinka makšties, nosies, burnos gleivinių, pragulų priežiūrai.

Sumaišykite 250 ml kalankės sulčių ir 750 ml (1 kg) dalis medaus stikliniame inde ir palikite kambario temperatūroje 8 val. Medus turi ištirpti. Gausis žalsvos spalvos sirupas, kuris gerai tinka sergant jaunatvinias spuogais, stemplės, skrandžio dvylikapirštės uždegimais. Sirupo gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį. Naudokite kol išgersite visą paruoštą kiekį – apie 5 savaites.

Papasakosiu vieną istoriją apie prasigėrusį meniniką, kuriam buvo nustatytas skrandžio vėžys. Jis gyveno senamiestyje esančiose savo dirbtuvėse namo palėpėje. Laiptinėje ant palangių moterytės augino visokiausių gėlių, tarp jų ir kalankių. Sužinojęs savo baisią diagnozę, menininkas nusprendė nusižudyti, bet neturėjo pinigų net virvei nusipirkti. Todėl sugalvojo nusinuodyti. Matydamas tokį keistą augalą, kurio lapų pakraščiais veisiasi jo vaikučiai i, jis pamanė, kad augalas labai nuodingas. Nusiskynęs sutrynė ir gerą šaukštą išgėrė, užgerdamas paskutiniu šlakeliu degtinės. Atsigulęs į lovą laukė mirties, tačiau užmigo ir išmiegojo iki ryto. Rytą atsibudo tarsi žvalesnis. Skrandis skaudėjo mažiau. Sutrinto augalo dar buvo, degtinės nebe. Suvalgė dar dalį sutrinto augalo ir vėl atsigulė laukti, kas bus. Prabudo dar sveikesnis. Augalas ne nuodijo, o gydė. Žmogui atsirado noras gyventi toliau. Taip menininkas suvalgė ne tik savo namo laiptinėje augusias kalankes, bet ir kitų namų laiptinėse rastas. Skrandžio skausmai liovėsi, žmogus nustojo girtauti ir ėmė rimtai gydytis pas onkologus. Sustiprėjus organizmui, jam buvo atlikta skrandžio operacija, pritaikytas gydymas ir žmogus gyvena po šiai dienai. Bet jis niekada nepamirš augalo gelbėtojo, kuris taip stipriai pakeitė jo gyvenimą.

Leave a Reply