Žolininkės Adelės Karaliūnaitės elektroninė parduotuvė
Kiek sveria siela?
Vanduo mūsų kraujas kuris pamaitina mūsų kiekvieną ląstelę. Kaip medžio žieve tekėdama sula pažadina gyvybę, taip pažintiniame take “Gyvis” augalai apgaubia apsilankiusį žmogų žaluma, kvapais ir grožiu. Palikime Sielos sunkumus Drebulei.
(daugiau…)ATVIRŲ DURŲ DIENA PAS ADELĘ
(daugiau…)
Kokia buvo mūsų vaikystė?
Soti, laiminga, judri, džiaugsminga, maloni. Augome gausus sesių, brolių, pusseserių ir pusbrolių būrys. Kaip paukščiai suskrisdavome į vienų ar kitų giminių namus net be ypatingos progos, tiesiog pabūti bent kelioms dienelėms.
(daugiau…)
Kviečiu prie stalo. Kur tik pažvelgsi – kiaulpienių žiedų jūra. Nesuprantu, kam kilo mintis šį gražų ir labai naudingą augalą pavadinti kiaulpiene. Nepasakyčiau, kad kiaulės labai mėgtų kartokus žalius lapus ar skabytų geltonus žiedus.
(daugiau…)
Kada rašyti apie garšvą? Tai toks augalas, kurio nuo pat pirmųjų lapelių pasirodymo… Ne, ne taip.
(daugiau…)
Kas būtų pagalvojęs, kad po tokios šaltos žiemos ir pavasaris bus šaltokas, žvarbus, lėtai budinantis gamtą.
(daugiau…)
Džiaugiuosi šiuo lėtu pavasariu. Augalai, nenukaisdami karštoje Saulėje, turi laiko palengva sotintis atšylančios ir karts nuo karto lengvu sniegeliu užsiklojančios Žemės syvais. Yra laiko neskubant aptvarkyti augimvietes, prisikasti šaknų, šakniastiebių, gumbų dauginimui ir vaistinei žaliavai.
(daugiau…)
Ar skiepytis nuo Covid – 19 viruso, kokia vakcina geresnė? Atsakymas labai paprastas: skiepytis bet kuria vakcina. Per trumpas laikas patikrinti, kuri geresnė, kuri sukelia ryškesnį atsaką į skiepus. Man atrodo negarbinga laukti, kas atsitiks pasiskiepijusiems, tarsi jie būtų tų, kurie skiepų bijo, bandomieji triušiai.
(daugiau…)
Rytoj pavasario lygiadienis. Atidarykime langus ir įleiskime pavasarinio oro į namus. Iškvėpkime iki pat plaučių galo, iki diafragmos, kad kuo geriau galėtume įkvėpti gryno oro. Jei ant palangės auga kvapioji pelargonija – Jeronimas, sujudinkime jos lapus ir oras taps kvapus, malonus, svaiginantis.
(daugiau…)
Žiema nenoriai traukiasi iš mūsų kiemo, šalta, drėgna, vėjuota. Šaknys dar įšalusios, žolynėlis vienas kitas kyšo kur nekur. Šiandiena rytą lesyklėlė buvo pilna paukščių, net juodoji meleta atskrido pasiieškoti maisto, visi tokie draugiški, sušalę, net nesipešė su žvirbliais, kurie labai susirūpinę pirmieji patikrino, ar tinkamo lesalo pabėriau.
(daugiau…)
Vakar tvarkėmės mano tėvo tėvo Jono Karaliūno sodyboje. Senos obelys iki šiol derančios skaniausiais obuoliais, darželis namo gale, kur buvo auginamos vynuogės, šulinys su neišsenkančiu skaidriu vandeniu… Ir toks tragiškas šios sodybos šeimininko likimas. Didžiųjų pasaulio istorijos įvykių gaisruose sudega žmonių svajonės, siekiai, viltys. Kartais žmogus, pasiaukodamas dėl savo šeimos, priverčiamas priimti lemtingą sprendimą.
(daugiau…)
Kalankės yra keletas rūšių. Gyvavedė kalankė, kuri ant savo lapų pakraščių užaugina jaunus daigelius nuo seno Lietuvoje auginama ant palangių. Pastoviam vartojimui reikės didelio kiekio kalankės lapų, todėl vieno augalo tikrai neužteks.
(daugiau…)
Labai įdomiai vienoje televizijos laidoje vadinamoji „nuomonės formuotoja“ kalbėjo, kaip gydyti gana dažną ligą – spuogus arba vadinamąją aknę. Patarė tepti spuogus tepalu. Jei dar nenugijo – tepti tepalu kuris kartu ir uždažo spuogą. Taip paprastai lyg kokią kambario sieną – nutepei dažais ir viskas tvarkoje.
(daugiau…)
Per Užgavėnes prisnigo gražiais, dideliais baltais kąsniais. Jau ir taip pasakiškai graži žiemą šiandiena akina Saulės nuauksintu baltumu, stebina skaidria ramybe. Didžiausios mūsų valstybės šventės – Vasario 16 – osios išvakarės.
(daugiau…)
Kai už lango patys žiemos šalčiai ir balta sniego marška jau pradeda nusibosti, kambaryje lyg iš niekur pražysta ryški gėlė – meilenis. Jos nuostabaus grožio žiedai papuošia ne tik įsimylėjėlių šventę – Valentino dieną, bet ir Vasario 16- ąją, svarbiausią mūsų valstybės šventę.
(daugiau…)