Norai ir galimybės

Kai pradeda rūpėti sveikata, dažnai jau esame ligoti. Arba amžius toks, kad daugiau tarsi nebėra, kas gali rūpėti labiau. Negalavimai labai apriboja mūsų galimybes, tad norus tenka patraukti į šoną. Bet protas melagis vis kužda į ausį: – tu gali, tau reikia, tau dar negana, sutelk visas jėgas…

(daugiau…)

Nesudegęs Dievas

Yra tik vienas Dievas. Skirtingi esame mes, žmones. Tokius jis mus sutvėrė. Mes klajojome, keitėmės, maišėmės. Išsigalvojome daugybę Dievo pavidalų. Kaip jautėme, kaip bijojome, kaip kankinome, žudėme, griovėme. Tokie tebesame. Apkalbame, pavydime, šmeižiame, niekiname kitaip manančius, kitaip dirbančius, kitaip tikinčius ar netikinčius.

(daugiau…)

Atsitiko didelė nelaimė

Šiandien anksti ryte sudegė mano augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.

(daugiau…)

Apie paleistuvę. Kodėl apie ją?

Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.

(daugiau…)

Apie atėjūnus

Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.

(daugiau…)

Po kojomis pamintas obuolys

Kaip atrodytų Lietuva be obelų sodų? Kokių tik jų neturime: baltiniai, alyviniai, serengiai, antaniniai, papinkos, ananasiniai, saldiniai, „bačkutės“, lenktašakiai, geležiniai, cukriniai – tai tik keli senelio sode augančių obelų pavadinimai.

(daugiau…)

ATVIRŲ DURŲ DIENA PAS ADELĘ

Kiek sveria siela?

Vanduo mūsų kraujas kuris pamaitina mūsų kiekvieną ląstelę. Kaip medžio žieve tekėdama sula pažadina gyvybę, taip pažintiniame take “Gyvis” augalai apgaubia apsilankiusį žmogų žaluma, kvapais ir grožiu. Palikime Sielos sunkumus Drebulei.

(daugiau…)

Smagūs vasaros darbai

Daugybė žmonių vasarą stengiasi prisirinkti vaistažolių. Kartais trūksta žinių, kaip jas rasti, tinkamai paruošti ir saugoti, kokiems negalavimams palengvinti jos tiks.

(daugiau…)

2021 M. BIRŽELIO 16 D. 13VAL

ATVIRŲ DURŲ DIENA PAS ADELĘ

(daugiau…)

Vaikystė

Kokia buvo mūsų vaikystė?

Soti, laiminga, judri, džiaugsminga, maloni. Augome gausus sesių, brolių, pusseserių ir pusbrolių būrys. Kaip paukščiai suskrisdavome į vienų ar kitų giminių namus net be ypatingos progos, tiesiog pabūti bent kelioms dienelėms.

(daugiau…)

Pienė karalienė – Saulės stalas jau padengtas

Kviečiu prie stalo. Kur tik pažvelgsi – kiaulpienių žiedų jūra. Nesuprantu, kam kilo mintis šį gražų ir labai naudingą augalą pavadinti kiaulpiene. Nepasakyčiau, kad kiaulės labai mėgtų kartokus žalius lapus ar skabytų geltonus žiedus.

(daugiau…)

Pienė karalienė – auksinis gydytojas

Geltonos dienos Lietuvoje prasidėjo. THE ROOP išvyko į Euroviziją garsinti mūsų šalies. Linkiu jiems kuo geriausios sėkmės ir geltonuoju su jais ir su kiaulpienių žiedų jūra.

(daugiau…)

Babytė

Mūsų šeimos motina, kurią atsimenu, buvo babytė – Adelė Žalkauskaitė, gimusi 1903 metų balandžio 23 d Joniškėlyje. 1926 metais ji ištekėjo už Jono Karaliūno. Taip gimė šeima, kurioje teko didžiulė laimė augti.

(daugiau…)

Garšvos paprastosios – Aegopodium podagraria L. (Snytj obiknovennaja) – šakniastiebiai, lapai ir žiedai

Kada rašyti apie garšvą? Tai toks augalas, kurio nuo pat pirmųjų lapelių pasirodymo… Ne, ne taip.

(daugiau…)

Vaistinė plautė

Kas būtų pagalvojęs, kad po tokios šaltos žiemos ir pavasaris bus šaltokas, žvarbus, lėtai budinantis gamtą.

(daugiau…)

Rausvažiedė radiolė

Džiaugiuosi šiuo lėtu pavasariu. Augalai, nenukaisdami karštoje Saulėje, turi laiko palengva sotintis atšylančios ir karts nuo karto lengvu sniegeliu užsiklojančios Žemės syvais. Yra laiko neskubant aptvarkyti augimvietes, prisikasti šaknų, šakniastiebių, gumbų dauginimui ir vaistinei žaliavai.

(daugiau…)

Pasiruoškime skiepams

Ar skiepytis nuo Covid – 19 viruso, kokia vakcina geresnė? Atsakymas labai paprastas: skiepytis bet kuria vakcina. Per trumpas laikas patikrinti, kuri geresnė, kuri sukelia ryškesnį atsaką į skiepus. Man atrodo negarbinga laukti, kas atsitiks pasiskiepijusiems, tarsi jie būtų tų, kurie skiepų bijo, bandomieji triušiai.

(daugiau…)

Iškvėpk – įkvėpk

Rytoj pavasario lygiadienis. Atidarykime langus ir įleiskime pavasarinio oro į namus. Iškvėpkime iki pat plaučių galo, iki diafragmos, kad kuo geriau galėtume įkvėpti gryno oro. Jei ant palangės auga kvapioji pelargonija – Jeronimas, sujudinkime jos lapus ir oras taps kvapus, malonus, svaiginantis.

(daugiau…)

Aš sakau – sąnariai…

Žiema nenoriai traukiasi iš mūsų kiemo, šalta, drėgna, vėjuota. Šaknys dar įšalusios, žolynėlis vienas kitas kyšo kur nekur. Šiandiena rytą lesyklėlė buvo pilna paukščių, net juodoji meleta atskrido pasiieškoti maisto, visi tokie draugiški, sušalę, net nesipešė su žvirbliais, kurie labai susirūpinę pirmieji patikrino, ar tinkamo lesalo pabėriau.

(daugiau…)

Mūsų senelis

Vakar tvarkėmės mano tėvo tėvo Jono Karaliūno sodyboje. Senos obelys iki šiol derančios skaniausiais obuoliais, darželis namo gale, kur buvo auginamos vynuogės, šulinys su neišsenkančiu skaidriu vandeniu… Ir toks tragiškas šios sodybos šeimininko likimas. Didžiųjų pasaulio istorijos įvykių gaisruose sudega žmonių svajonės, siekiai, viltys. Kartais žmogus, pasiaukodamas dėl savo šeimos, priverčiamas priimti lemtingą sprendimą.

(daugiau…)

Karpažolė – Euphorbia

Vaistinė (kaučiukinė) karpažolė – euphorbia resinifera – pirmoji aprašytoji karpažolė. I a. pr. Kr. augalą atrado Mauritanijos karalius Juba II, o pavadintas jis buvo graikų gamtos filosofo Euforbo (kuris augalo sultis panaudojo medicinos tikslams) garbei. Ši rūšis su trumpais stulpelio pavidalo stiebais, auga Šiaurės Afrikoje.

(daugiau…)

Gaminame Kalankės (paleistuvės) sultis ir tepalą

Kalankės yra keletas rūšių. Gyvavedė kalankė, kuri ant savo lapų pakraščių užaugina jaunus daigelius nuo seno Lietuvoje auginama ant palangių. Pastoviam vartojimui reikės didelio kiekio kalankės lapų, todėl vieno augalo tikrai neužteks.

(daugiau…)

Spuogai ir kaip jų atsikratyti

Labai įdomiai vienoje televizijos laidoje vadinamoji „nuomonės formuotoja“ kalbėjo, kaip gydyti gana dažną ligą – spuogus arba vadinamąją aknę. Patarė tepti spuogus tepalu. Jei dar nenugijo – tepti tepalu kuris kartu ir uždažo spuogą. Taip paprastai lyg kokią kambario sieną – nutepei dažais ir viskas tvarkoje.

(daugiau…)

Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Per Užgavėnes prisnigo gražiais, dideliais baltais kąsniais. Jau ir taip pasakiškai graži žiemą šiandiena akina Saulės nuauksintu baltumu, stebina skaidria ramybe. Didžiausios mūsų valstybės šventės – Vasario 16 – osios išvakarės.

(daugiau…)

Amarilis – Meilenis – Hyppeastrum

Kai už lango patys žiemos šalčiai ir balta sniego marška jau pradeda nusibosti, kambaryje lyg iš niekur pražysta ryški gėlė – meilenis. Jos nuostabaus grožio žiedai papuošia ne tik įsimylėjėlių šventę – Valentino dieną, bet ir Vasario  16- ąją, svarbiausią mūsų valstybės šventę.

(daugiau…)

Suledėjome!

Žiemos visada reikia laukti ir jai ruoštis. Net jei visą vasarą linksminaisi ir nieko gero neprisirinkai, nukabinti nosies neverta.

Šaltos dienos dažniausia būna giedros ir saulėtos. Smagu pabūti gryname ore, pasimėgauti gaiviu oru, pasimėgauti Saulės spinduliais. Ir pasinaudoti puikia proga dabar prisiskinti uogų, kurios nebijo šalčio ir žiemoja ant krūmo, o atšildytos yra net vertingesnės, nes ledo kristalai suardo uogų ląsteles ir išlaisvina vertingąsias medžiagas. Eidami pasivaikščioti ar ant kalniuko, pasiimkite maišelį uogoms susidėti. Tikrai rasite erškėtuogių, gal net šaltalankių.

(daugiau…)

Medėjantis alavijas – alijošius

Gerina skrandžio veiklą, mažina skrandžio gleivinės jautrumą, paraudimą, atjaunina skrandžio ir žarnyno gleivinės ląsteles. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką. Tinka esant įsisenėjusiam skrandžio ir žarnyno uždegimui, kietėjant viduriams, po skrandžio ir žarnyno operacijų. Galima vartoti kartu su antibiotikais, arba po ilgo gydymo cheminiais vaistais siekiant atstatyti žarnyno biotą (gerąsias bakterijas).

(daugiau…)

Storalapis

Pasnigo, balta, švaru, ramu. Pagalvojau, kad gal padarėme klaidą, pereidami prie Grigaliaus kalendoriaus. Jau kelinti metai gamta tarsi vėluoja dvi savaites ir tikrai kalėdiškai pasipuošia pagal senąjį Julijaus kalendorių. Žvaigždės nemeluoja, augalai taip pat.

(daugiau…)

Viskas uždaryta

Laikas prieš Kalėdas ir Naujus metus iki pat Trijų karalių neteko savo stiliaus ir viešumo. Sanatorijos, pirtys, SPA centrai, baseinai, viešbučiai, kelionės į šiltus kraštus liko už brūkšnio, kurio peržengti nevalia. Karantinas.

Bet ne viskas prarasta. Galima pakeisti tuos įpročius ar per dešimtmečius susiklosčiusias tradicijas kuo nors kitu.

Taigi, ką galiu pasiūlyti namų erdvėje be nuosavos pirtelės liksiantiems SPA ir pirties mėgėjams.

(daugiau…)

Erškėtis

Kas dieną išgirstame apie pavojingas ligas sukeliančius virusus. Kasdienį gyvenimą keičia karantinas dėl Kovid -19 viruso plitimo. Užkrečiamosios ligos visais laikais drastiškai keitė žmonijos gyvenimą. Nuo jų išmirdavo didžioji dalis gyventojų. Sukūrus skiepus žmonija lengviau atsikvėpė, tačiau, kaip matome, neilgam. Rūpintis savo ir savo vaikų sveikata turime mes patys. Kaip visuomet, geriausius sveikatos stiprinimo pagalbininkus rasime mus supančioje gamtoje.

(daugiau…)

Triskiautė žvaginė

Pats gražumas rudens. Derliaus metas. Tas pats ir vaistinių augalų ūkyje. Uogos, vaisiai, šaknys. Internetas lūžta nuo aprašymų apie putino, šeivamedžio, šaltalankių uogų naudą. Paskaitai ir, atrodo, valgysime šias uogas, gersime jų sultis ir niekuo nebesirgsime. Imunitetas bus stiprus kaip plienas, virškinsime net akmenis.

(daugiau…)

Išprotėjusios rožės

Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.

(daugiau…)

Jazminas

Gimtuose namuose mes su seserimi Audrone turėjome kiekvienai paskirtus darbus. Sesuo, už mane jaunesnė 15 mėnesių, po tulžies latakų uždegimo augo kiek silpnesnės sveikatos, todėl jai buvo skirti lengvesni darbeliai. Mes ją vadindavome kambarine. O man teko kiemsargio darbai: prinešti malkų, nuvalyti sniegą nuo šaligatvio, sukapoti išgenėtas obelų šakas. Bet pats svarbiausias darbas būdavo prisemti iš šulinio vandens, atnešti jo į namus, pripilti bačką daržų laistymui, skalbimui.

(daugiau…)

Vyrų sveikata

Kai rašiau apie savo gaminius moterų sveikatai ir grožiui, visą stalą nukroviau buteliukais, kremų indeliais, maišeliais su žolelėmis arbatoms.

O kas vyrams? Juk ir jie verti gerų augalinių preparatų, palengvinančių kūno kovą su nuovargiu, stresu, lengvesniais ir sunkesniais negalavimais.

(daugiau…)

Vaistinė veronika moters sveikatai ir grožiui

Dažnai atsitinka, kad parašyti apie kokį nors augalą paskatina sunki liga, kai norėdama padėti sergančiam žmogui, net savo plačiame gaminių spektre nerandu, kas veiktų būtent šį negalavimą.

(daugiau…)

Lietuvaitės darželis – sveikatai ir grožiui (1-oji dalis)

Kadgi gražus gražus mano darželis

Sklinda per kaimą gardus kvapelis

Kas tik praeina, kas pravažiuoja

Mano darželiu pasigrožiuoja

(daugiau…)

Šliaužiančioji tramažolė Glechoma hederacea

Yra žmonių, kurie manęs klausia, kaip bent truputėlį atjaunėti. Aš labai gerai juos suprantu, nes jaunystė ne tik gera sveikata, bet ir graži oda, plaukai, sveiki sąnariai.

Labai įdomūs augalai auga mūsų kiemo pievelės pakraštyje, gyvatvorėje ar prie medžių kamienų. Mėgsta pavėsingą, drėgną vietą. Tai kuklioji tramažolė savo ryškiai purpurinius žiedelius kelia į Saulę viliodama atskristi vabzdžius apdulkintojus.

(daugiau…)

Vai žydėk žydėk, balta obelėle

Sveiki sulaukę tikrojo gegužio – obelų žydėjimo meto. Nerasi lietuvio sodybos, kurios nepuoštų obelų sodelis. Dažnas puikiai moka skiepyti, saugo senelio pasodintas tikras lietuviškas obelis, derančias be didelių sodininko pastangų, išauginančias obuolius plona odele, sultingus, išsaugomus net iki kito pavasario.

(daugiau…)

Ieva ieva neganyk po pievą…

Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.

(daugiau…)

Pelkinė puriena „Palagždė“ Caltha palustris

Praeito tūkstantmečio viduryje žiemos būdavo šaltos, gilios, su pūgomis ir speigais. Ledas taip sukaustydavo upes ir ežerus, kad per jį drąsiai galėjai važiuoti automobiliu ir net sunkiu traktoriumi. Mūsų karta dar prisimena garsiąsias Sartų žirgų lenktynes, vykdavusias ant užšalusio ežero. Apsiavę veltiniais, su kailinėmis kepurėmis, kumštinėmis pirštinėmis ir šildančio gėrimėlio buteliuku užantyje, varvindavome nosis į rogėmis lekiančius lenktynininkus. Važiuodavome visa šeima: mama, tėtis, sesuo ir aš. Grįždavome jau vėlai vakare. O namuose laukdavo babytė ir senelis. Mes su lauktuvėmis iš mugės, jie su karštais barščiais ir krosnyje ant žarijų kepta silke.

(daugiau…)

Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

(daugiau…)

Meškinis česnakas – Allium ursinum

Kas dieną norime sužinoti vis kažką naujo, tikiedamiesi kad žinojimas labai daug ką pakeis. Bet gamta nemėgsta skubėjimo, neatsargumo, aplaidumo. Gamtoje viskas įvyksta tik tam tinkamu laiku.

Žmogus, skubindamas gamtą aria žemę, stato šiltnamius, veisia naujas augalų ir gyvulių veisles. Bet kai pasišneki su daug metų parduotuviniais produktais besimaitinančiais žmonėmis, sužinai kad jie ilgisi tos kreivos babytės darže užaugusios morkos, bulvės iš mėšlu tręšto tėvų daržo, ant žilvičio vytelių užsiraičiusių žirnių.

(daugiau…)

Našlaitė „pionkė“ – Viola canina

Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.

Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.

(daugiau…)

Žvynelinė – liga ar prakeiksmas

Būdama 14 metų per vasaros atostogas išėjau dirbti į Joniškėlio plytinę – ruošti vagonėlių, į kuriuos būdavo sudedamos plytos. Po darbo eidavome į dušą ir ten pamačiau žvyneline sergančią moterį. Jos oda buvo nusėta rausvomis pleiskanotomis apvaliomis dėmėmis. Grįžusi namo pirmiausia papasakojau babytei su nustebimu ir baime, kad gal užkrečiama. Babytė pasakė: -Jei taip stebiesi ir bijai, tai turi padėti.

(daugiau…)

Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai

Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

(daugiau…)

Dezinfekcinis skystis

Sudėtingas laikas, kai reikia daug ką pakeisti buityje ir viešame gyvenime. Ir, žinoma, susidūrėme su kai kurių būtiniausių priemonių trūkumu.

Todėl labai daug klausimų sulaukiu po LNK laidoje Kakadu parodyto patarimo, kaip pasigaminti dezinfekcinį skystį iš namuose lengvai randamų priemonių.

(daugiau…)

Sulaukiau didelio susidomėjimo straipsneliu apie kadagį. Atsakau į jūsų klausimus.

Sodybose auginama įvairių kadagių rūšių, kurių populiariausias yra kazokinis kadagys – juniperus sabina. Jis labai nuodingas, todėl nepatariu iš jo namuose gaminti jokių preparatų.

(daugiau…)

Krokas arba šafranas Crocus sativus L.

Šį pavasarį krokai pražydo labai anksti ir žydi jau nuo vasario pradžios. Labai gražu, miela akiai, bet mano Lietuvos augalams ištikimas protas vis stengėsi atstumti šį svetimšalį iš širdies, kol šįryt „nulūžo“ prieš pavasario saulėje besipuikuojančius rytiečius. Jei jau dėl karantino atsirado laisvesnio laiko, tai verta užsiimti labai didelę vertę sukuriančiu darbu – prisirinkti krokų purkų, kurias išdžiovinus gausiu patį brangiausią pasaulyje prieskonį šafraną.

(daugiau…)

Kadagys pagalbininkas nuo viruso

Šiomis korona viruso pandemijos dienomis taip norisi kažko, kas leistų įkvėpti nors gurkšnelį šviežio oro. Gerai, kad galime nuvykti pasivaikščioti į mišką. Iš miško parsineškime tai, ko mums iš tiesų reikia. O šiuo metų, kai daug būname namuose, būtinai reikėtų namuose pamerkti žalią kadagio šakelę, ar tiesiog pasisodinti kadagį į vazoną ir auginti kambaryje. Kai mokslininkai pradėjo tyrinėti kokius augalus žmogus turėtų pasiimti į kosminę stotį, kadagys užėmė svarbiausią vietą. Jis taip gerai valo užterštą orą, kad nedidelio medelio užtenka keliasdešimties kubinių metrų patalpai atgaivinti.

(daugiau…)

Darbo laikas dėl karantino

Dėl šalyje įvesto karantino keičiasi mūsų platinimo taškų darbo laikas:

Kaune, PM „Urmas” esanti parduotuvė NEDIRBS iki 2020-04-01.

Klaipėdoje, PC „Taikos 64” esanti parduotuvė iki 2020-03-30 NEDIRBS.

„Akropolio ūkininkų turgelyje” Šiauliuose kovo 20-21 dienomis NEDIRBSIME.

Registracija asmeninei konsultacijai tel. +37061338393 šiuo metu nevykdoma. Kilus klausimams prašome skambinti tel. +37060413315

Elektroninė parduotuvė dirba reguliariu grafiku.

Ši informacija bus atnaujinama keičiantis situacijai.

Ar peršalau ar gripas, o gal korona virusas?

Štai kas kelia nerimą šiomis dienomis sunegalavusiam žmogui. Kol dar korona virusas nenustipo, baimė juo užsikrėsti gali būti pagrįsta.

Kaip apsisaugoti, jei vienkartinės kaukės nepadeda, jų ir nebeįmanoma nusipirkti. Apie imuninės sistemos stiprinimą ir rankų plovimą su muilu praūžtos ausys. O norisi kažko tikro, patikimo, patikrinto.

(daugiau…)

Imuniteto mokytojai

Dažnai žmonės klausia, kaip aš sugalvoju savo gaminius. Atsakymas labai paprastas: kad sugalvotum – turi daug galvoti. Būna dienų, kai mintys lekia lengvai ir greitai, tereikia jas sugauti ir sudėlioti į reikalingus aplankalus. Jei nesuvaldysi tuojau pat, gali nutrūkti, o surišti bus labai sunku arba nebeįdomu. Ne be reikalo seniau žmonės užsirišdavo mazgelius ant nosinės kampučio ar siūlo, kad nepamirštų svarbių dalykų.

(daugiau…)

Šimtametis

Labai svarbios šventės yra šimtmečiai. Juos iškilmingai švenčia valstybės, įstaigos, mokyklos. Šimto metų sulaukusios, jos įrodo savo gyvybingumą ir patikimumą.

(daugiau…)

Keliai keleliai, ar keliai?

Kai tik pradedu galvoti apie kokį nors daugelį žmonių kamuojantį negalavimą, žiūrėk ir atvyksta pasitarti žmogus, kamuojamas tokios ligos.

Nors dažnai sakoma, kad sielos veidrodis yra mūsų akys, tačiau iš tiesų mūsų siela ko gero gyvena mūsų keliuose.

(daugiau…)

Silpni ir stiprūs

Kalbėti apie imunitetą rudenį tiesiog tampa mada. Šiomis dienomis vėl primenama ši svarbi tema nes rengiamas mitingas siekiant atkreipti dėmesį į onkologinius ligonius, kuriems imunitetas yra ypač svarbus.

(daugiau…)

Levanda…

Kas gali nustebinti daug metų iš augalų kuo įvairiausius gaminius kuriančią žolininkę?

O nustebina.

Kiekvieną kartą, kai augalas „susimyli“ atskleisti savo tikrąsias galimybes, jautiesi tarsi ištiktas stebuklo ir nusilenki prie Dievo kūrinio su didele pagarba ir dėkingumu.

(daugiau…)

Mano vyšnia

… Pro rūtelių darželį į vyšnių sodelį… dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos. Japonai kiekvieną pavasarį grožisi žydinčiomis sakuromis. Žemaičiai turi vyšnių dievaitį Kirnių. Vyšnios mediena tokia graži, kad ja puošiami brangiausi baldai, gaminami net papuošalai.

(daugiau…)

Gaiva

Kai reikia greitai nuspręsti kaip elgtis sudėtingu atveju, labai gerai pamatai, kokie žmones tave supa, kuo gali pasitikėti, o kas, kaip avinas, užsispyręs laikosi kažkieno sukurtų taisyklių, nesistengdamas už jų įžvelgti žmogiškojo prado. Tarsi keli negauti už paslaugą ar prekę eurai svarbesni už viską.

(daugiau…)

Kai viltis susilaukti vaikelio vis tolsta, ne viena moteris ieško pagalbos pas žolininką

Kas atsitinka moters kūnui, kad jis nebegali atlikti gamtos jam paskirtos užduoties? Tenka išgirsti įvairių nepastojimo arba negalėjimo išnešioti kūdikį priežasčių. Nors dažnai sakoma, kad visos ligos nuo nervų, iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad daug moterų negalavimų nuo kraujotakos sutrikimo.

(daugiau…)

Iš to vieno miežio grūdo…

Ką žinome apie miežį? Kruopos, alus, ragaišis. Skrudintų grūdų kava, melasa, spiritas.

Kai aplinkui tiek daug ypatingų gydomųjų galių turinčių augalų, paprastutis lengvai auginamas ir gerai didelėse Žemės teritorijose derantis miežis tarsi nublanksta.

(daugiau…)

Aviža prašė…

Toks švelnus, nuolankus augalas, nuo senų senovės augintas, labai plačiai naudotas ir tebenaudojamas ne tik žmonių maistui, gyvulių pašarui, bet ir sveikatos stiprinimui.

(daugiau…)

Maistas vaikams

Kuo maitinsime vaikus kiekvieną dieną, šiais laikais priklauso nuo daugelio aplinkybių. Atsiradus didiesiems prekybos tinklams, ne tik maisto, bet ir kitų prekių gamintojai buvo priversti laikytis griežtų standartų, kad neprarastų rinkos. Buvo sukurti specialūs produktai, kuriuos galima toli transportuoti, jie nepraranda išvaizdos, kvapo ilgus mėnesius.

(daugiau…)

Žolynų vėjas

Pilnatvės metas. Baigėsi karštligiški darbai daržuose, laukuose, pievose. Žolynų derlius jau namie. Dabar laukia sėklų kūlimas ir ruošimas kitų metų sėjai, vaisių skynimas, tyrių iš jų gaminimas, džiovinimas, šakniagumbių, šaknų, kasimas. Metų metai kartojasi tie patys darbai, neleidžiantys iškrypti iš gamtos rėdos rato.

(daugiau…)

Kaip gerai

Kaip gerai, kad vis daugiau žmonių domisi sveika gyvensena. Ir įtraukia į domėjimąsį sveikata savo vaikus ir anūkus. Prabėgus vasarai labai smagu pasitikrinti, kokie gamtos turtai sugulė į vaistažolėms skirtus maišelius, kokios uogienės, kompotai, sultys, konservuotos daržovės praturtins šeimos maistą tada, kai nubėgęs į sodą ar daržą jų nebenusiskinsi.

(daugiau…)

Tolimos kelionės

– Aš niekur nenoriu keliauti iš Lietuvos, – prieš keletą dienų pareiškė man devynmetis anūkas.

Ir pagalvojau, ar tikrai reikia keliauti už jūrų marių, kodėl norime keliauti, ką reiškia kelionė?

Kasdienybės rate besisukdami tikrai pasvajojame, kaip būtų gerai, jei nereikėtų tiek daug dirbti, rūpintis buitimi, kas dieną bendrauti su tais pačiais žmonėmis.

(daugiau…)

Kodėl žemaičiai?

Visą šį savaitgalį praleidau pačioje Žemaitijos gilumoje – Mažeikiuose ir Skuode. Linksmi, maloniai bendraujantys, vaišingi, nuoširdūs žemaičiai žavėjo ne tik savo senoviška tarme, bet ir šmaikščiais pajuokavimais, mokėjimu įsiklausyti į patarimus ir kažkokiu paprastu požiūriu į gyvenimą, užklupusias ligas ar kitas negandas.

(daugiau…)

Papartis

Yra augalų kurie sužadina smalsumą vos juos pamačius. Lengvai atpažįstami, kiekviename miške gausiai augantys paparčiai tiesiog prašosi renkami. Pas mus dažniausiai auga kelminis papartis, mėgstantis sausesnius miškus, pušynus ir drėgnesnius lapuočių miškus mėgstantis lapinis papartis, kai kur dar vadinamas karališkąja osmunda.

(daugiau…)

Šią naktelę per naktelę nemigau, nemigau…

Ar miegoti trumpiausią metų naktį?

Keistas klausimas dažnam, kamuojamam nemigos. Žmones guodžiasi, kad negali užmigti metų metus, kad pabunda pamiegoję vos porą valandų ir nebeužminga.

(daugiau…)

Pati seniausia žolininkų svajonė – sukurti jaunystės eliksyrą

Žmogaus sveikatą lemia geras maistas ir virškinimas, gausus atliekų šalinimas per šlapimo organus, lytinis pajėgumas, gilus kvėpavimas, stiprus širdies darbas ir aiškus mastymas.

(daugiau…)

Keliai ir klystkeliai

1988 metais man buvo 34 -eri, mano dukrai Gintarei 12 metų, gyvenimas tekėjo ramiai ir patogiai,tarsi nieko netrūko: gerai apmokamas darbas šauniame kolektyve, kelionė į tada dar Demokratinę Vokietiją, vasarą atostogos su „viskas įskaičiuota“ kelialapiu Nidoje ar Palangoje ir ne vienai, bet su šeima.

(daugiau…)

„Rožė”

Kažkas naujo, kažkas seno, kažkas mėlyno, kažkas skolinto…

Visi laukia stebuklo, bet ar jis įvyks, ar ne, atsakyti sunku.

Dažnai tenka išgirsti ne tik apie stebuklingas vestuves, bet ir apie stebuklingus išgijimus.

(daugiau…)

Interviu apie vaistažoles

Žolininkės Adelės Karaliūnaitės interviu apie vaistažoles, patarimai kada ir kokias žoleles geriausia rinkti, kaip džiovinti bei laikyti.

(daugiau…)

Keliu vėliavą!

Kiekvieną kartą, kai keliu Lietuvos Trispalvę, jaučiu nerimą.

Nerimą, atėjusį iš tų laikų, kai net Trispalvės parodymas buvo didelis iššūkis.

(daugiau…)

Ruduo

Mėgstu rudenį. Nuo obuolių linkstančias obelų šakas, anūkų smakriukais tekančias saldžias jų sultis, rasotas kriaušes pievelėje, raudonus burokėlių bumbulus ežioje. Derliaus laikas, laukus ir sodus užliejusi gausa, rūpesčiai, kaip geriau panaudoti dosnias Saulės ir Žemės dovanas.

(daugiau…)

Naujas kelias

Kiekvienas galime pasirinkti kelią, kuriuo eisime. Dažnai sakoma – „gyvenimo kelias“. Koks jis vaikystėje lemia mūsų tėvai ir seneliai. Paauglystėje didelę įtaką daro mokytojai, jaunystėje renkiesi draugus ir mylimuosius, darbą, netgi gyvenamąją vietą.

(daugiau…)

Jūros tema

Vasara ir jūra neatskiriamas atostogų derinys. Nors laikas pliaže neprailgsta, verta apsidairyti ir pasirinkti vaistinių augalų jūros išmestų į krantą. Dažnai juos rasite ten, kur didesnė bangų muša, ypač po audros.

(daugiau…)

… pro rūtelių darželį į vyšnių sodelį…

Dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos.

(daugiau…)

Trumpiausios nakties papročiai, tikėjimai ir burtai

Ateinanti vasara kartu su savimi atsineša vieną pačių gražiausių, laukiamiausių, trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos vasaros šventę – Jonines, kurios dar kitaip vadinamos Rasomis, Kupole. Rasų šventė ar Kupolinės mena dar mūsų protėvius, kurie tikėjo deivės Rasos, kaip visos gamtos atgaivintojos, galia.

(daugiau…)

Skoniai ir prieskoniai

Iš šiltų kraštų, nuo Viduržiemio ir Juodosios jūrų krantų į mūsų kraštą atkeliavo augalai, pasižymintys išraiškingu kvapu ir skoniu. Praturtindami kasdienį maistą, pagerindami ne tik skonį, bet ir palengvindami virškinimą, apsaugodami nuo greito gedimo, net kai kurių parazitų dauginimosi maiste ar žmogaus organizme, arabų šalyse naudojami vaistų ir kosmetikos gamybai.

(daugiau…)

Plaučių uždegimas

Plaučių uždegimas klastinga liga, pažeidžianti svarbiausią kūno galią – kvėpavimą. Susirgus gydymas turi būti pradėtas nedelsiant, nes sutrikus kvėpavimui nukenčia visi organai.

(daugiau…)

„Skaistumas gražumas pavasarėlią – iš beržą tek sula, kaip krikštolėlis…“

Taip dainuoja mūsų krašto žmonės, džiaugdamiesi gaiviuoju gėrimu – sula.

(daugiau…)

Pavasaris tinkamiausias laikas permainoms!

Šiemet kovo 21 diena, tikroji pavasario pradžia delčioje, taigi kuo geriausiai tinka šalinti iš kūno žiemos metu susikaupusius riebaliukus, šlakus, toksinus.

(daugiau…)

„Kiškio” patarimai, kad arbatėles vaikams gerti būtų skaniau!

Dėkoju bei džiaugiuosi, kad ne tik Lietuvoje gyvenantys vaikai pamėgo ir noriai geria mano gaminamas „Kiškio” linijos arbatėles iš kruopščiai surinktų laukinių augalų jų gamtinėse augimvietėse.

(daugiau…)

Nebijok pokyčių!

Būdami ištikimi savo nuostatai gaminti tik iš gamtinių žaliavų, nenorime likti senoviškais, tarsi prieš milijonus metų gintare įklimpusios muselės.

(daugiau…)

Pumpurai ir žievės

Kai jau tauta tiek prigąsdinta krize, dabar puolė gąsdinti baisiu gripu. Tik bijokime visi, slėpkimės kur galime… O iš tiesu, kaip sakydavo mano babytė, nėra velnias toks baisus, koks paišomas. Nei pirmutinė ta krizė, nei tas gripas paskutinis.

(daugiau…)

Meilenis …

Kai už lango patys žiemos šalčiai ir balta sniego marška jau pradeda nusibosti, kambaryje lyg iš niekur pražysta ryški gėlė – meilenis.

(daugiau…)

Gaminių linija „Auksinis žvynelis”

Į mane kreipiasi daug žmonių sergančių žvyneline, siekdama jiems padėti sukūriau „Auksinio žvynelio” linijos gaminius, kurie gali padėti palengvinti psoriazės sukeltus odos pažeidimus.

(daugiau…)

Išsipildžiusi svajonė

Paėmus į rankas maišelį vaistažolių mišinio, taip paprasta žiupsnelį užplikyti, išgerti ir laukti jų poveikio. Per tūkstančius metų žmonės pažinojo ir rinko vaistinius augalus, žinodami, kad jie tikri pagalbininkai sunegalavus.

(daugiau…)

Ką mano anūkai laiko „Kiškio” maišeliuose

Miško pakraštėlyje kiškis turi savo stebuklingą sveikatos sodą, kurio šaknelėmis, žolelėmis, žiedeliais, uogelėmis, žievelėmis mielai dalinasi su mūsų vaikais ir anūkais.
(daugiau…)

Vištų kojų nuoviro receptas

Sausio 18 dieną svečiuose pas „Žinijos” draugiją skaičiau paskaitą „Regėjimas, žmogaus kaulai, sąnariai ir jų stiprinimas augalais”.

(daugiau…)

Kaip įveikti odos, nagų ir gleivinių grybelį

Nėra pasaulyje vietos, kur neaptinkamos grybų sporos. Tai labai atsparūs aplinkos poveikiui organizmai. Deja, ne viena jų rūšis sukelia ligas. (daugiau…)

Peršalimas

Peršalimo ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas.

(daugiau…)

Sudegė Vaikas

Čia pat, kaiminystėje, už keletos žingsnių. Socialiniame būste. Nespėtas atimti iš tėvų.

(daugiau…)

Kai gnaibosi šaltukas

Skirtingai negu kelininkams, žolininkams šalčiai visada ateina lauktai.

(daugiau…)

E-parduotuvės perkėlimas baigtas!

Pagaliau pagaliau pagaliau! Po ilgai trukusių darbų perkėlėme e-parduotuvę į naują sistemą.

(daugiau…)

„Laikas .. „

Laikas keltis, laikas dirbti, laikas valgyti, laikas miegoti…

Visagalis laikas slenka, eina, bėga nepalikdamas galimybės pakartoti to, kas praėjo.

(daugiau…)

„Ką padovanoti .. „

„ADELĖ“ kiekvieną gali pradžiuginti išskirtinės kokybės vaistažolių arbatomis. Rankomis gamtinėse augimvietėse augalus renkame visus metus, juos džioviname nenaudodami elektra šildomų džiovyklų ir dirbtinės ventiliacijos, todėl augaluose išlieka vertingos veikliosios medžiagos.

(daugiau…)

Kur kiškiai žiemoja

Jau pasnigo. Laikas skaičiuoti kiškius. Prisimenu, kaip vaikystėje rytais bėgdavome į sodą ieškoti sniege įmintų kiškių pėdsakų.

(daugiau…)

Su Motinos diena !

Gražiausios pavasario gėlės

skiriamos mylimai Mamai.

Sušyla širdis, užslenka liūdesio debesėlis.

Kokios buvo Jos svajonės, ko Ji nepatyrė, kur nenukeliavo, ko atsisakė, kad išsipildytų vaikų norai?

Kokia buvo Jos vaikystė, jaunystės svajos, brandos mintys.

(daugiau…)

Skarelių paroda „Gėlės mamai … „

Grįždami iš tolimų kraštų ar visada galime parvežti mamai, sesei, sužadėtinei, draugei gėlę? Tikrai galime, jei ta gėlė išsiūvinėta, išausta, atspausdinta ant nedidelio audinio gabalėlio – skarelės.

(daugiau…)

Pupa …

Pupa vienintelis augalas, kuriuo galima įlipti į dangų.

Tai vienas pagrindinių žiemos valgių. Pupos visada būdavo ant Kūčių stalo. (daugiau…)

1991 01 12 Naktis …

Ką papasakoti anūkams apie šią naktį? Kiekvienas tada buvome savo vietoje. Jau kelios dienos Šakių ir mūsų miestelio Lukšių žmonės autobusais važiavo budėti į Vilnių. Palydėdami juos, tie kurie likdavome namie, pritepdavome sumuštinių, privirdavome termosus arbatos. Naktys ir dienos buvo gana nešaltos, tačiau žmonės važiavo visai parai.

(daugiau…)

„Lieknėk…”

Dar nebuvo tokių laikų, kad žmonės šitaip bijotų valgyti. Iš visur tik ir girdėti: tas nesveika, tas kelia cukraus kiekį, o šitas didina cholesterolį. Tai nevalgykime pieno, tai mėsos, tai kiaušinių, o gal miltų patiekalų. O gal nevalgykime visiškai? (daugiau…)

Atgal į ofisą …

Štai ir atėjo ilgai lauktas Adventas – atėjimo laukimas. Baigiasi metai ir mus užgriūna būtinųjų darbų lavina. Nori nenori turi daug laiko praleisti prie kompiuterio, nes net sveikinimus giminėms, draugams, kolegoms, verslo partneriams rašome kompiuteriu, o kur dar metinės ataskaitos…

(daugiau…)

„Būkime sveiki, kaip ridikai … „

Ropė – Brassica rapa – Репа

Labai paplitusi daržovė. Beveik visomis Europos ir Azijos tautų kalbomis vadinama tuo pačiu vardu. Tai dvimetis maistinis, vitamininis ir vaistinis augalas, kuris pirmaisiais augimo metais išaugina sultingą šakniagumbį, o antraisiais iki 1 metro aukščio stiebą, ant kurio po žydėjimo sunoksta daugybė sėklų. Ropėse yra mineralinių, ypač kalio ( iki 1200 mg%), azotinių medžiagų, amino rūgščių, fitoncidų, fermentų, į riebalus panašių medžiagų, vitaminų B1( iki 0,12 mg%) ir C (iki 56 mg%), kristalinės medžiagos rafanolio, kuris ir suteikia ropei aštrų skonį ir skatina šlakų pasišalinimą per inkstus. Bromo junginiai, esantys ropės šakniagumbyje, veikia raminančiai, o lizocimas tirpina bakterijų ir virusų membranas ir juos žudo.

(daugiau…)

„Kaip išvengti rudens ligų … ” interviu iš „Mamos žurnalas”

Alternatyvios organizmo stiprinimo priemonės. Žolininkės Adelės Karaliūnaitės patarimai kaip stiprinti vaikų imunitetą – interviu iš 2014 metų „Mamos žurnalo” Nr.12 (gruodžio mėn.)

(daugiau…)

Vėlių stalas …

Kaip vaikščioja mūsų artimųjų vėlelės geriau nepamatyti. Jos turi ir savo stalus, ir savo suolus. O jei kauleliai nesilsi ramybėje, tai jos išeina savo kaulelių susirinkti. Ten, kur eina vėlių takas, dažnai atsitinka laiko pasikeitimai. Akimirka gali tapti metais, minutės – sekundėmis. Žmogus ant tokio tako gali pajausti vėsą. Tokia vėsa visuomet yra ant šventojo Rambino kalno.

(daugiau…)

Žliūgė …

Kai paskaitose paminiu daržo žliūgę, žmonės labai suklusta, nes tai kiekvienam, kas turi bent mažiausią žemės plotelį puikiai pažįstama įkiri piktžolė. Ji auga net kambarinių gėlių vazonėliuose ir visada be gailesčio raunama lauk. O nereikėtų. Šis mažas augalėlis toks išradingas ir prisitaikęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis, kad mums telieka tik naudotis jo per tūkstančius metų sukauptomis išmonėmis savo sveikatos labui.

(daugiau…)

Endokrininė sistema (Skirta tik žolininkės Adelės Karaliūnaitės gaminių vartotojui)

Nuo pat tėvų svajonės apie kūdikį, endokrininė sistema tyliai dirba savo darbą. Vyrų sėklidėse gaminasi spermatozoidai, moterų kiaušidėse bręsta kiaušinėliai ir, jei žmogus nepuola kištis į motulės gamtos veiklą, pasaulį nudžiugina savalaikis džiaugsmingas naujagymio riksmas. Deja, suvokę endokrininių liaukų išskiriamų medžiagų – hormonų – galią, žmonės ėmė gudrauti, elgtis tarsi būtų sutvėrėjai ir sudarkė gamtos tvarką. Dėl besaikio priešnėštuminių hormonų naudojimo, iškrypo gimstančių ir mirštančių. Užsimota netgi keisti lytį. Tuo tarpų endokrininių liaukų veiklos sutrikimų ir šiaip dažnai pasitaiko. Ypač dažni skydliaukės negalavimai, moterų kiaušidžių, vyrų prostatos susirgimai, netgi vėžiniai, su didelėmis komplikacijomis ir pavojumi ne tik sveikatai bet ir gyvybei. Labai svarbi paslaptingosios čiobrialiaukės veikla. Iki 25 -to žmogaus gimtadienio lemdama kaulų augimą, po to ji tarsi užmiega ir mes, nustoję augti, pradedame senti. (daugiau…)

„Naivu tikėtis, kad šiuolaikinis žmogus gydysis vien tik žolelėmis”

Biologų, botanikų, žolininkų atkaklus daugiametis darbas labai prieštaringoje aplinkoje dabar jau gali garantuoti gydytojui, kad paskirdamas ligoniui gamtinius ar grynai augalinius preparatus, jis užtikrins tinkamą gydymą“, – sako ne vienerius metus žmonėms gydomojo poveikio žoleles parenkanti Adelė Karaliūnaitė, su kuria kalbėjomės prieš pat Žolines. (daugiau…)

Augalų sirupas „Auksiniai lašai” (Tik žolininkės Adelės Karaliūnaitės gaminio vartotojui)

Ką turi žinoti vartotojas – skirta tik žolininkės Adelės Karaliūnaitės gaminio vartotojui.

Augalų sirupas „Auksiniai lašai“ – toliau sirupas – pagamintas rausvosios radiolės (Rhodiola rosea), pienės (Taraxacum officinale), vaistinės garšvos (Aegopodium podagraria), varpučio (Elytrigia repens) šakniastiebius ir juodauogio šeivamedžio (Sanbucus nigra) žievę lėtai verdant obuolių (Malus domesticus) actu parūgštintame ir cukrumi pasaldintame vandenyje. Kad poveikis būtų geriausias, reikia vartoti taip, kaip nurodyta gaminio etiketėje. (daugiau…)

Augalų sirupas „Alyva” (Tik žolininkės Adelės Karaliūnaitės gaminio vartotojui)

Ką turi žinoti vartotojas – skirta tik žolininkės Adelės Karaliūnaitės gaminio vartotojui.

Augalų sirupas „Alyva“ – toliau sirupas – pagamintas paprastosios alyvos – Siringa vulgaris- žiedus, lapus ir žievę, vietinės gudobelės – Crataegus – žiedus, lapus ir vaisius, dirvinio asiūklio – Equisetum arvense – žolę lėtai verdant obuolių (Malus domesticus) actu parūgštintame ir cukrumi pasaldintame vandenyje. Kad poveikis būtų geriausias, reikia vartoti taip, kaip nurodyta gaminio etiketėje. (daugiau…)

„Spuogai ir kaip jų atsikratyti .. „

Labai įdomiai vienoje televizijos laidoje gydytoja kalbėjo, kaip gydyti gana dažną ligą – spuogus arba vadinamąją aknę. Patarė tepti spuogus tepalu. Jei dar nenugijo – tepti tepalu kuris kartu ir uždažo spuogą. Taip paprastai lyg kokią kambario sieną – nutepei dažais ir viskas tvarkoje. Spuogai sudėtingas susirgimas, kamuojantis dažniausiai paauglius – tiek mergaites, tiek berniukus. (daugiau…)

„Damasko rožės” linijos gaminiai

Informacija skirta tik žolininkės Adelės Karaliūnaitės

„Damasko rožės” linijos gaminių vartotojui.

Moterims ir panelėms
skirta žolininkės Adelės Karaliūnaitės
gaminių linija viso kūno priežiūrai
„Damasko rožė”

Damaskinė rožė ( Lot. Rosa x damascena ) nuo seno plačiai naudojama kosmetikoje, pasižymi odą drėkinančiomis, raminančiomis, galinčiomis mažinti uždegimus savybėmis. Gali padėti raminti odos alergines reakcijas, lėtinti senėjimo procesus, suteikti odai elastingumo bei sveiko spindesio. (daugiau…)

” Nusileiskime ant žemės … „

Nusileiskime ant Žemės. Koks grožis ir darna čia kupa, žaliuoja, žydi, noksta, barsto sėklas, dygsta. Taip sukasi amžinas gamtos ratas, kurio dalis yra ir žmogus. Didžiulės kurybinės jėgos kiekvienas gali semtis iš neišsenkančio gamtos šulinio – nuo lakštingalos čiulbėjimo, svaigaus rožės žiedo kvapo, jonvabalio švysčiojimo, bangelių raibuliavimo ežero paviršiuje iki balto rūko patalo upės slėnyje.. (daugiau…)

Nesenkime, nesirkime, neliūdėkime …

Mokslininkai įrodė, kad nuo 60 –ųjų gyvenimo metų išlaidos žmogaus sveikatos priežiūrai padvigubėja. Kas atsitinka mūsų kūnams, kad mus apninka įvairūs negalavimai? Dažnai dėl sveikatos pasitarti atvykę vyresnio amžiaus žmones, užklausus koks jų ūgis, atsako, kad buvo tiek ir tiek, o dabar jau sumažėjo keletu centimetrų. Kur dingo tie centimetrai? Kodėl nukaro žandai, susiraukšlėjo kaklo oda, nukabo pilvas, nesilaiko šlapimas, klypsta kelių sąnariai, silpsta regėjimas, nusilpo lyties organai? Tiesiog sudilo mūsų sąnarių kremzlės. Mūsų organizmas nebepajėgia jų pakankamai atauginti. Tarpslanksteliniai diskai susiploja, praranda stangrumą sąnarių kremzlės ir raiščiai. Retėja kaulinis audinys, beprotiškai skauda vadinamasis „pentinas“. Mūsų endokrininės liaukos sensta. Dėl senėjimo ima siaurėti pagrindinė kūno gyvybinės energijos upė – stuburo kanalas. Kaip išvengti šios negandos? (daugiau…)

„Trys ugnys … „

Sudėtingi augalų rinkiniai sudaromi siekiant ekstraguoti veikliąsias medžiagas tinkamuose jų nešėjuose, kad kuo geriau jas pasisavintų organizmo ląstelės ir būtų patogu naudoti. Ekstraktoriais dažniausiai yra vanduo, etilo alkoholis, augaliniai ir gyvuliniai riebalai. Iš rankomis laukinėse augimvietėse surinktų, senąjį genotipą išsaugojusių augalų paruošti sudėtingi augalų ekstraktai tinka visoms kūno vietoms, bet kokios lyties ar amžiaus žmogui.

(daugiau…)

” Miegokit Žolelės … „

Miegokit, Žolelės
Švelnus Vėjas, meili Saulė, tyras Vandenėlis, šilta Žemelė užaugino vaistingųjų augalų derlių.
Meili širdis, rūpestingos rankos jį surinko ir užmigdė.
Miegokit, mielosios žolelės, kol neprisireiks prižadinti Jūsu stebuklingų galių.
Žmogaus stiprybei, sveikatai, laimei.
Reikia daug rūpestėlio, jėgų, proto ir žinių, kad teisingai surinktum ir paruoštum naudojimui augalus.
Dažnai iš vegetarų tenka išgirsti, kad jiems gaila žudyti gyvūnus.
Retai išgirsi, kad gaila žudyti augalus.
Augalų šaknis, lapus, žiedus, uogas, vaisius, sėklas.
Žmogus pasiima, neklausia, neprašo.
Žmogus pasako: – Man reikia.
Motinai Žemei svarbi kiekviena gyvybė.
Kiekvienai gyvybei skirta sava vieta po Saule.
Kas svarbiau?

(daugiau…)

Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria)

Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) – raudoklinių (Lythraceae) šeimos žolinis daugiametis augalas, įprastai užaugantis 60-100 cm. aukščio. Paplitusi visoje Lietuvoje, auga upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, drėgnuose krūmynuose, užpelkėjusiose pievose. Žydi dideliais, violetiniais žiedais birželio – rugpjūčio mėnesiais. (daugiau…)

Paprastasis erškėtis (Rosa canina)

Paprastojo erškėčio (Rosa canina) krūmas gali užaugti iki 3 metrų aukščio. Dažniausiai sutinkami pamiškėse, šlaituose. Žydi birželio mėnesį. Vaisius galima skinti rugsėjo mėnesį.Labai skani erškėtuogių arbata gali padėti esant peršalimui, skrandžio uždegimui, sergant gripu, infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Liaudies medicinoje paprastasis erškėtis naudojamas imuniteto stiprinimui, esant mažakraujystei,aterosklerozei, esant vitamino C trūkumui, kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė. Augalų rinkinius, kuriuose yra paprastojo erškėčio galima vartoti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Žinoma, kad paprastojo erškėčio uogose yra labai daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad reguliariai vartojant paprastojo erškėčio uogas, galima sumažinti tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis.

Vandeninė mėta (mentha aquatica)

Vandeninė mėta (mentha aquatica) daugiametis, galintis užaugti iki 80 cm. aukščio augalas. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. pabaigos. Auga upių, ežerų ar kitų vandens telkinių pakraščiuose, pelkėtose pievose ar miškuose. Vandeninių mėtų arbata veikia kaip raminamieji, gali padėti atpalaiduoti spazmus, skatinti šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, plėsti kraujagysles. Liaudies medicinoje vandeninėmis mėtomis buvo gydomi skrandžio veiklos sutrikimai, peršalimo ligos, mažinamas galvos skausmas. Vandeninės mėtos arbata gali būti naudojama ir išoriškai – gerklei ir burnos ertmei skalauti, gydant opas, uždegimą, nes turi dezinfekuojamųju savybių.

Rytinė 12 minučių stuburo mankšta

Kasrytinė 12 minučių stuburo mankšta gali labai padėti ir pailginti gyvenimą keletą metų. Kasdieninė mankšta apsaugo nuo sunkių negalavimų ir pagerina gyvenimo kokybę. Mankštintis reikia pradėti nuo rytojaus ryto.
Ir niekada nebenustoti daryti šios mankštos. Kiekvieną rytą mankštai privalome skirti 12 – 15 minučių.

Tvirtai atsistojame, užraukiame raukus, ištiesiname stuburą. Įkvepiame. Kvėpuosime tolygiai visos mankštos metu. (daugiau…)

Nemiga

Pavasarį daugėja žmonių, besiskundžiančiu nemiga. Dažniausia prašo arbatos ar lašiukų iš vaistažolių.

(daugiau…)

Ką gamina „ADELĖ”

Prekės ženklas „ADELĖ“ Lietuvos rinkoje daugiau kaip 23 metai. Tai nemažas laiko tarpas įmonei, įkurtai tik iš privačių lėšų ir išgyvenusiai ne vienus sunkius metus bei daug pasikeitimų.

(daugiau…)

Sėklos

Dabar pats laikas pakalbėti apie sėklas. Derlius jau aruoduose, išdžiovintas, išvalytas ir laukia pavasario sėjos, kai kiekvienas grūdas ar sėklelė kels į šviesą didžiausią savo viltį – daigą. Sėdėdami prie Šventųjų Kūčių stalo, pirmiausią atsilaušime Dievo duotos Duonos – plotkelio gabaliuką.

(daugiau…)