Išprotėjusios rožės

Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.

Bet pradėjusi tvarkyti sodybą atradau senovinę Damasko rožę, iš kurios per keletą metų išauginau nemažą plantaciją. Rožėmis apsodintos namų ir net ūkinio pastato palangės. Vienos gyvena ilgai, kitos trumpaamžės. Bet širdis ilgisi tos glebnios senovinės kambarinės rožės. Kiek ieškojau, niekur tokios neberandu.

O šiemet mano rožės išprotėjo. Kai kurios per žiemą net nenumetė lapų, nuo ankstyvo pavasario sukrovė žiedpumpurius. Žydėjimą kiek pristabdė šaltokas pavasaris, bet ir jis nesutrukdė rožėms džiuginti akis ir širdį nuostabiais žiedais.

Kodėl rožės sugeba taip maloniai nuteikti žmogų? Negali pykti net ant aštrių jų spyglių, taip mėgstančiu nutverti ne tik už drabužių, bet ir už odos. Per laiką išmoksti judėti spygliuotoje rožių karalystėje ir net padėkoti už tą raudoną kraujo lašelį ištekėjusį iš pradurtos venos. O gal taip reikėjo, gal rožė geriau žino, kada nuleisti šiek tiek kraujo? Rožė tampa tarsi šeimos nariu su kuriuo norisi pasikalbėti, pasiguosti. Norisi pabūti rožių apsuptyje, pakvėpuoti jų aromato, nusiraminti glostant aksomo švelnumo žiedlapius.

Dėl rožių žiedų grožio moterys tiki, kad panaudojus iš jų pagamintus kremus, aliejus, rinkinius arbatai taps tokios pat gražios. Ir tai visiška tiesa. Tik reikia labai daug prisirinkti rožių žiedlapių, kad išgautum tą lašelį stebuklingai veikiančio jaunystės eliksyro. O jei pačios neturite tokios galimybės, pasitikėkite mano gaminiais iš Damasko rožės, galinės rožės, erškėtrožės ūglių, lapų, žiedlapių ir vaisių.

Net nepastebėjau, kaip prabėgo septyneri metai nuo gaminių su Damasko rožės žiedlapiais gamybos pradžios. Plantacija veši ir žydi, jonvabaliai pasigardžiuodami graužia žiedų kuokelius ir piesteles, lenda ten, kur gausu saldaus nektaro ir riebaus aliejuko. Gal todėl sugeba taip stebuklingai švytėti trumpomis vasaros naktimis niekur toli nenuskrisdami nuo sočiai juos maitinančio rožyno.

Jau esu rašiusi apie T limfocitų svarbą imuninės sistemos veikloje. Paskutiniu metu mokslininkai Anglijoje ir Švedijoje atliko apėmingus tyrimus apie imuninės sistemos atsaką į korona viruso infekciją ir ypač pabrėžė T limfocitų vaidmenį organizmo kovoje su šia liga. Kadangi T limfocitai yra labai priklausomi nuo geros žarnyno veiklos, galima manyti, kad augalų veikliosios medžiagos ir ląsteliena gali palankiai veikti pakankamą jų gamybą.

Rožės žiedlapiai, erškėtuogės, Damasko rožės žievė ir lapai, kuriuos aš naudoju augalų rinkinyje arbatai „Damasko rožė“ tinka siekiant pagerinti žarnyno gleivinių sekreciją, turi medžiagų, naikinančių patogeninius mikrobus. Šio augalų rinkinio arbatai patarčiau kas dieną išgerti 1 arbatinį šaukštelį, užplikius stikline verdančio vandens ir palaikius pridengtą bent 15 minučių su visais tirščiais. Į miltelius sumalti augalai išbrinks, praturtins žarnų turinį gleivėmis ir ląsteliena, todėl pagerės peristaltika ir palengvės tuštinimasis.

Kitas labai moterims naudingas rožių poveikis yra endokrininių liaukų veiklos pusiausvyros palaikymas. Tai svarbu jaunoms moterims, kurių organizmas patiria menstruacijas, aktyvų lytinį gyvenimą, nėštumus, gimdymus, žindymą. Tokiais atvejais norisi turėti „po ranka“ patikimą gamtos dovaną, tinkančią naudoti čia ir dabar. Toks yra mano gaminamas augalų aliejus „Damasko rožė“. Jo sudėtyje yra erškėtuogių su sėklomis ištraukos, jaunų Damasko rožės ūglių su lapais, Damasko rožės žiedlapių. Aliejus tinka tiek išoriniam, tiek vidiniam naudojimui. Juo galima rytais gerai išskalauti burnos ertmę esant dantenų ir burnos gleivinės pažeidimams, vakare išgerti šaukštelį ramesniam miegui. O jei labai pavargstate per dieną, norisi gero poilsio, saugote savo veido odą nuo ankstyvų ar vėlyvų raukšlelių, pasidėkite po galvą šilkinę žolelėmis su rožių žiedlapiais kimštą pagalvėlę „Jaunystė“. Juokais aš ją pavadinu „švelniu meilužiu“, saugančiu nuo liūdesio ir vienatvės, prikviečiančiu saldžius sapnus.

Iš Damasko rožių žiedlapių ir erškėtuogių, kurių dalį surenku kopose prie Baltijos jūros Šventojoje ir Juodkrantėje. Norvegijos mokslininkai prieš gerą dešimtmetį Baltijos jūros salose augančių erškėtuogių sudėtyje rado medžiagą, kuria pavadino „Gopo“. Ši medžiaga padeda odos ir sąnarių kremzlių ląstelėms geriau įsisavinti augalinį chondroitiną ir kolageną, taip pagerindamą regeneraciją.

Aš gaminu kremą „Damasko rožė“ kurio sudėtyje yra ne tik erškėtuogių iš pajūrio, rožių žiedlapių, bet ir vaistinės taukės šaknų. Todėl šis kremas puikiai tinka ne tik odos, bet ir gleivinių, ypač makšties priežiūrai. Juo galima patepti besišakojančius plaukų galiukus, antakius, blakstienas, nagus. Tinkamas naudoti atsiradus strijoms, suskirdus speneliui, kietėjant krūtims dėl menstruacijų ar laktacijos.

Tiek paslapčių slypi moters kūne. Todėl jam reikalingi patikimi pagalbinikai visiems sunkumams nugalėti. Sunku būtų rasti kitą augalą, taip sugebantį atsiliepti į visas moters užgaidas ir poreikius kaip rožė. Jei negalite auginti rožių sodo, ant palangės tikrai rasite vietos mažųjų rožyčių vazonėliui. Tobuli jų žiedeliai nudžiugins net liūdniausią sielą.

One thought on “Išprotėjusios rožės”

Leave a Reply