Kokių tik atsiliepimų nepasipylė…
Ir kaip tepti, ir kaip šaldyti, ir kaip užkalbėti…
(daugiau…)
Yra augalų, kurie į žmogaus gyvenimą ateina tyliai, bet palieka nepaprastai gilų pėdsaką. Man toks augalas buvo Didžioji ugniažolė.
(daugiau…)
Kai paskaitose paminiu daržo žliūgę, žmonės labai suklusta, nes tai kiekvienam, kas turi bent mažiausią žemės plotelį puikiai pažįstama įkiri piktžolė. Ji auga net kambarinių gėlių vazonėliuose ir visada be gailesčio raunama lauk. O nereikėtų. Šis mažas augalėlis toks išradingas ir prisitaikęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis, kad mums telieka tik naudotis jo per tūkstančius metų sukauptomis išmonėmis savo sveikatos labui.
(daugiau…)
Mes stengiamės auginti prie savo namų egzotiškus augalus iš svetimų kraštų, kai tuo tarpu pats nuostabiausias augalas – varnalėša – glaustosi kur nors sodybos pakraštyje ar šiukšlyne.
(daugiau…)
Kai gamta pasipuošia gausybe žydinčių augalų, mūsų tautiečiai nerimsta. Jiems būtina keliauti, uogauti, žoliauti, grybauti, medžioti. Aplinkui matant gamtos dovanas, taip ir tiesiasi rankos jų prisirinkti. Ar tikrai reikia? Mūsų vartoti pripratusios smegenys niekaip nebegali atsisakyti „man reikia“.
(daugiau…)
Atsiranda laiko sutvarkyti vis atidėliojamus tvarkymosi darbus, kad ir pakeisti dar žiemą perdegusias kiemo apšvietimo lemputes.
(daugiau…)
Keistą gydytojos patarimą atsitiktinai išgirdau vieną labai šaltą vasario rytą. Jokiu būdu nenaudoti odos apsaugai nuo šalto oro kremų ar tepalų paruoštų su gyvuliniais riebalais. Atseit tokie riebalai sušals ant odos ir pakenks. Gyvuliniai riebalai NIEKADA nesušals ant odos, net žmogui mirus, jie nesuledės.
(daugiau…)
Kalbėti apie imunitetą dabar tiesiog madinga. 2025 metų Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje paskyrus už periferinės imuninės tolerancijos atradimą, šiomis dienomis vėl primenama ši svarbi tema. Autoimuninėmis ligomis sergantiems žmonėms imunitetas yra ypač svarbus, dažniausiai lemiantis sveikatos būklę, faktorius.
(daugiau…)
Šią savaitę skyriau darbams, kurie reikalavo susikaupimo.
Minčių laisvės, kai kurių prisiminimų, įvykių išdėstymas tekste ant popieriaus lapo, reikalauja išskirtinio laiko, atotrūkio nuo kasdienybės.
(daugiau…)
Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.
(daugiau…)
Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.
(daugiau…)Daugybė žmonių vasarą stengiasi prisirinkti vaistažolių. Kartais trūksta žinių, kaip jas rasti, tinkamai paruošti ir saugoti, kokiems negalavimams palengvinti jos tiks.
(daugiau…)
Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.
(daugiau…)
Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.
(daugiau…)
Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.
Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.
(daugiau…)
Kalbėti apie imunitetą rudenį tiesiog tampa mada. Šiomis dienomis vėl primenama ši svarbi tema nes rengiamas mitingas siekiant atkreipti dėmesį į onkologinius ligonius, kuriems imunitetas yra ypač svarbus.
(daugiau…)
Kas gali nustebinti daug metų iš augalų kuo įvairiausius gaminius kuriančią žolininkę?
O nustebina.
Kiekvieną kartą, kai augalas „susimyli“ atskleisti savo tikrąsias galimybes, jautiesi tarsi ištiktas stebuklo ir nusilenki prie Dievo kūrinio su didele pagarba ir dėkingumu.
(daugiau…)
Toks švelnus, nuolankus augalas, nuo senų senovės augintas, labai plačiai naudotas ir tebenaudojamas ne tik žmonių maistui, gyvulių pašarui, bet ir sveikatos stiprinimui.
(daugiau…)
Yra augalų kurie sužadina smalsumą vos juos pamačius. Lengvai atpažįstami, kiekviename miške gausiai augantys paparčiai tiesiog prašosi renkami. Pas mus dažniausiai auga kelminis papartis, mėgstantis sausesnius miškus, pušynus ir drėgnesnius lapuočių miškus mėgstantis lapinis papartis, kai kur dar vadinamas karališkąja osmunda.
(daugiau…)
Žolininkės Adelės Karaliūnaitės interviu apie vaistažoles, patarimai kada ir kokias žoleles geriausia rinkti, kaip džiovinti bei laikyti.

Kiekvienas galime pasirinkti kelią, kuriuo eisime. Dažnai sakoma – „gyvenimo kelias“. Koks jis vaikystėje lemia mūsų tėvai ir seneliai. Paauglystėje didelę įtaką daro mokytojai, jaunystėje renkiesi draugus ir mylimuosius, darbą, netgi gyvenamąją vietą.

Vasara ir jūra neatskiriamas atostogų derinys. Nors laikas pliaže neprailgsta, verta apsidairyti ir pasirinkti vaistinių augalų jūros išmestų į krantą. Dažnai juos rasite ten, kur didesnė bangų muša, ypač po audros.

Dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos.