Sveikinu jus sulaukus Trijų Karalių!
Tegul 2026-ieji metai būna dosnūs, sotūs ir labai, labai sveiki.
Meterologai perspėja dėl šaltų orų, o aš noriu šiandiena pakalbėti apie šaltį ir jo poveikį širdžiai.
(daugiau…)
Šią savaitę skyriau darbams, kurie reikalavo susikaupimo.
Minčių laisvės, kai kurių prisiminimų, įvykių išdėstymas tekste ant popieriaus lapo, reikalauja išskirtinio laiko, atotrūkio nuo kasdienybės.
(daugiau…)
Už lango snyguriuoja, o mano numylėta paleistuvė droviai žvelgia į kambarį pro lango užuolaidos kraštelį. Nebesuskaičiuoju, kelintos kartos palikuonė yra manoji, bet tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų kambarinių vaistinių augalų. Per vasarą užauginu paleistuvių (Klanchoe) visą šiltnamį.
(daugiau…)
Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.
(daugiau…)Daugybė žmonių vasarą stengiasi prisirinkti vaistažolių. Kartais trūksta žinių, kaip jas rasti, tinkamai paruošti ir saugoti, kokiems negalavimams palengvinti jos tiks.
(daugiau…)
Buvau gal 10 metų, kai babytės pusseserė padovanojo kambarinę rožę. Auginau ją iki pat mokyklos baigimo. Kiekvieną žiemą ji išskleisdavo keletą švelnios rožinės spalvos glebių žiedų ir paskleisdavo kambaryje nenusakomai salsvą, malonų kvapą. Kai išvažiavau studijuoti, rožė kažkodėl nebeišgyveno. Tada galvoje siautėjo jaunystė ir neatrodė labai svarbi tos rožės gyvybė.
(daugiau…)
Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.
(daugiau…)
Kuklios, prisiglaudusios prie šylančios žemės, mėlynais žiedeliais našlaitės sveikina pavasarį.
Prisimenu, kaip su babyte nešėme jų daigų Aleksandrai, į mūsų miestelį gyventi atsikėlusios šeimos Motinai. Naujoje sodyboje pionkės neaugo, o jų arbata nuo seno buvo naudojama vaikų kokliušui, bronchitui, sąnarių uždegimui gydyti.
(daugiau…)
Kalbėti apie imunitetą rudenį tiesiog tampa mada. Šiomis dienomis vėl primenama ši svarbi tema nes rengiamas mitingas siekiant atkreipti dėmesį į onkologinius ligonius, kuriems imunitetas yra ypač svarbus.
(daugiau…)
Kas gali nustebinti daug metų iš augalų kuo įvairiausius gaminius kuriančią žolininkę?
O nustebina.
Kiekvieną kartą, kai augalas „susimyli“ atskleisti savo tikrąsias galimybes, jautiesi tarsi ištiktas stebuklo ir nusilenki prie Dievo kūrinio su didele pagarba ir dėkingumu.
(daugiau…)
Toks švelnus, nuolankus augalas, nuo senų senovės augintas, labai plačiai naudotas ir tebenaudojamas ne tik žmonių maistui, gyvulių pašarui, bet ir sveikatos stiprinimui.
(daugiau…)
Yra augalų kurie sužadina smalsumą vos juos pamačius. Lengvai atpažįstami, kiekviename miške gausiai augantys paparčiai tiesiog prašosi renkami. Pas mus dažniausiai auga kelminis papartis, mėgstantis sausesnius miškus, pušynus ir drėgnesnius lapuočių miškus mėgstantis lapinis papartis, kai kur dar vadinamas karališkąja osmunda.
(daugiau…)
Žolininkės Adelės Karaliūnaitės interviu apie vaistažoles, patarimai kada ir kokias žoleles geriausia rinkti, kaip džiovinti bei laikyti.

Kiekvienas galime pasirinkti kelią, kuriuo eisime. Dažnai sakoma – „gyvenimo kelias“. Koks jis vaikystėje lemia mūsų tėvai ir seneliai. Paauglystėje didelę įtaką daro mokytojai, jaunystėje renkiesi draugus ir mylimuosius, darbą, netgi gyvenamąją vietą.

Vasara ir jūra neatskiriamas atostogų derinys. Nors laikas pliaže neprailgsta, verta apsidairyti ir pasirinkti vaistinių augalų jūros išmestų į krantą. Dažnai juos rasite ten, kur didesnė bangų muša, ypač po audros.

Dainose apdainuota gražuolė vyšnia pavasarį apsipilanti kvapniais žiedais, o pačiame vidurvasaryje lenkianti šakas nuo sultingų vyšninių uogų gausos.

Iš šiltų kraštų, nuo Viduržiemio ir Juodosios jūrų krantų į mūsų kraštą atkeliavo augalai, pasižymintys išraiškingu kvapu ir skoniu. Praturtindami kasdienį maistą, pagerindami ne tik skonį, bet ir palengvindami virškinimą, apsaugodami nuo greito gedimo, net kai kurių parazitų dauginimosi maiste ar žmogaus organizme, arabų šalyse naudojami vaistų ir kosmetikos gamybai.

Taip dainuoja mūsų krašto žmonės, džiaugdamiesi gaiviuoju gėrimu – sula.

Dėkoju bei džiaugiuosi, kad ne tik Lietuvoje gyvenantys vaikai pamėgo ir noriai geria mano gaminamas „Kiškio” linijos arbatėles iš kruopščiai surinktų laukinių augalų jų gamtinėse augimvietėse.

Būdami ištikimi savo nuostatai gaminti tik iš gamtinių žaliavų, nenorime likti senoviškais, tarsi prieš milijonus metų gintare įklimpusios muselės.

Kai jau tauta tiek prigąsdinta krize, dabar puolė gąsdinti baisiu gripu. Tik bijokime visi, slėpkimės kur galime… O iš tiesu, kaip sakydavo mano babytė, nėra velnias toks baisus, koks paišomas. Nei pirmutinė ta krizė, nei tas gripas paskutinis.

Paėmus į rankas maišelį vaistažolių mišinio, taip paprasta žiupsnelį užplikyti, išgerti ir laukti jų poveikio. Per tūkstančius metų žmonės pažinojo ir rinko vaistinius augalus, žinodami, kad jie tikri pagalbininkai sunegalavus.

Jau pasnigo. Laikas skaičiuoti kiškius. Prisimenu, kaip vaikystėje rytais bėgdavome į sodą ieškoti sniege įmintų kiškių pėdsakų.

Mokslininkai įrodė, kad nuo 60 –ųjų gyvenimo metų išlaidos žmogaus sveikatos priežiūrai padvigubėja. Kas atsitinka mūsų kūnams, kad mus apninka įvairūs negalavimai? Dažnai dėl sveikatos pasitarti atvykę vyresnio amžiaus žmones, užklausus koks jų ūgis, atsako, kad buvo tiek ir tiek, o dabar jau sumažėjo keletu centimetrų. Kur dingo tie centimetrai? Kodėl nukaro žandai, susiraukšlėjo kaklo oda, nukabo pilvas, nesilaiko šlapimas, klypsta kelių sąnariai, silpsta regėjimas, nusilpo lyties organai? Tiesiog sudilo mūsų sąnarių kremzlės. Mūsų organizmas nebepajėgia jų pakankamai atauginti. Tarpslanksteliniai diskai susiploja, praranda stangrumą sąnarių kremzlės ir raiščiai. Retėja kaulinis audinys, beprotiškai skauda vadinamasis „pentinas“. Mūsų endokrininės liaukos sensta. Dėl senėjimo ima siaurėti pagrindinė kūno gyvybinės energijos upė – stuburo kanalas. Kaip išvengti šios negandos? (daugiau…)

Miegokit, Žolelės
Švelnus Vėjas, meili Saulė, tyras Vandenėlis, šilta Žemelė užaugino vaistingųjų augalų derlių.
Meili širdis, rūpestingos rankos jį surinko ir užmigdė.
Miegokit, mielosios žolelės, kol neprisireiks prižadinti Jūsu stebuklingų galių.
Žmogaus stiprybei, sveikatai, laimei.
Reikia daug rūpestėlio, jėgų, proto ir žinių, kad teisingai surinktum ir paruoštum naudojimui augalus.
Dažnai iš vegetarų tenka išgirsti, kad jiems gaila žudyti gyvūnus.
Retai išgirsi, kad gaila žudyti augalus.
Augalų šaknis, lapus, žiedus, uogas, vaisius, sėklas.
Žmogus pasiima, neklausia, neprašo.
Žmogus pasako: – Man reikia.
Motinai Žemei svarbi kiekviena gyvybė.
Kiekvienai gyvybei skirta sava vieta po Saule.
Kas svarbiau?