Interviu apie vaistažoles

Žolininkės Adelės Karaliūnaitės interviu apie vaistažoles, patarimai kada ir kokias žoleles geriausia rinkti, kaip džiovinti bei laikyti.

Kiek laiko ir kokiomis sąlygomis reikėtų laikyti pačių prisirinktas ar pirktas vaistažoles. Anksčiau teigta, kad vaistažoles geriausia laikyti lininiuose maišeliuose? Ar nepasikeitė ši nuomonė.

Augalinė vaistinė žaliava turi būti surinkta ir paruošta saugojimui labai kruopščiai. Turint šaldilklį, daugumą uogų, vaisių, šaknų, pumpurų galima užšaldyti, padalinus juos dienos dozėmis ir užrašius ant šaldymo indelių ar maišelių kas juose saugoma ir kurių metų derlius. Jei saugosite neatšildydami, naudojimui tiks 3 metus. Bet kam laikyti, jei galima rinkti tik tai, ką sunaudosite ir kas metai susirinkti naują derlių. Jei kažko nenaudojate porą metų iš eilės, neverta gaišti laiko ir vėl rinkti. Pasidomėkite, gal jums ir jūsų šeimos nariams reikalingi kiti augalai. Džiovinti patariu tik tuos augalus, kurie savaime lengvai sudžiūna, neprarasdami spalvos, kvapo, skonio: liepžiedžiai, dirvinis asiūklis, visos mėtos, melisos, rozmarinas, šalavijas, levanda, triskiautė žvaginė, bijūnų ir rožių žiedlapiai. Prisirinkite tiek, kiek sunaudosite iki šviežio derliaus. Iki traškesio išdžiuvusius augalus laikykite popieriniuose maišeliuose, ant jų užrašykite pavadinimą ir derliaus metus. Džiovintus augalus galite saugoti 2 metus jiems skirtoje dėžutėje ar spintelėje. Nepatingėkite kas porą mėnesių patikrinti, ar jūsų atsargų neužpuolė vabalėliai. Jiems nubaidyti į saugojimo dėžę ar spintelę galite įdėti lipnią maistinių kandžių gaudyklę, keletą kaštono vaisių, kalendros sėklų pripiltą drobinį maišelį.

Ar galima savo nuožiūra kasdien profilaktiškai vartoti įvairių žolelių mišinių arbatas. Jei, taip, kokie mišiniai būtų nepavojingiausi, bet efektyviausi sveikatai?

Dabar tiek daug galima sužinoti apie augalinės žaliavos naudojimą sveikatos stiprinimui, kad savos nuožiūros nebereikia. Kvaila bandymus atlikinėti su savo kūnu, kai pasaulis jau viską senai išbandė. Prieš rinkdami augalus sveikatos stiprinimui, pasidomėkite, kokie augalai tiks imunitetui stiprinti, ką gerti peršalus, kurie pagerina virškinimą ar inkstų veiklą. O gal po dienos darbu sunkiai užmiegate ir jums reikia raminančiai veikiančių žolelių? Gali būti, kad jums jau greitai sueis šimtas metų ir jūsų kraujas tirštėja, širdis plazda kaip drugelis. Tada praverstų iš anksto paruoštos žolelių užpiltinės šaukštas.

Kokie organizmo ženklai rodo, kad vienokie ar kitokie vaistiniai augalai mums netinkami?

Nėra Žemėje žmogui netinkamų augalų. Yra tik nemokšiškas jų naudojimas. Per tūkstančius metų protingo gyveno stebuklinguose Žemės soduose žmogus išsirinko augalus tinkančius būsto statybai, drabužių ir apavo gamybai, kasdieniam ar šventiniam maistui, kūno prausimui ir gražinimui. Ir, žinoma, sveikatos stiprinimui, ar, ištikus ligai, gydymui. Dažniausia manoma, kad augalai sukelia šienligę, vadinamąją celiakiją. Tačiau šių negalavimų žmones nežinojo, kol gyveno gamtoje. Viskas prasidėjo ėmus auginti didelius plotus javų, naudojant senai maltus miltus maistui. Ūkininkas net kiaulėms nešerdavo seniau kaip prieš savaitę maltų miltų, o mes valgome makaronus, kurių galiojimo laikas daugiau kaip metai ir skundžiamės sveikatos sutrikimais. Tą patį galima pasakyti ir apie augalinio aliejaus šviežumą. Tiek sėmenų, tiek kanapių, tiek saulėgrąžų aliejus yra vertingi produktai, tačiau tik 3 dienas po išspaudimo. Vėliau jie apkarsta ir tampa nuodingais. Žinoma, ne kiekvienas šiuolaikinis žmogus turi galimybę kas keletą dienų išsispausti šviežio aliejaus. Ir vėl gelbsti šaldiklis. Šviežiai spaustą aliejų supilstykite į ledukų gamybai skirtus maišelius. Kiekvieną dieną galite naudoti tiek aliejaus ledukų, kiek jums reikia. Sušaldymas apsaugo aliejų nuo oksidacijos – apkartimo.

Kokių svarbiausių taisyklių reikia laikytis gydantis vaistažolėmis?

Pagalvokite, ar sergate tokia liga, kurią galima gydyti vaistažolėmis. Jei galima, pasitarkite su gydytoju kokius vaistažolių preparatus tinka vartoti kartu su paskirtais vaistais. Yra daug lėtinių susirgimų, kuriuos galima sėkmingai gydyti gaminiais iš farmacijai skirtų augalų. Yra negalavimų kurių gydymui naudojami gerai žinomi augalų nuovirai, kompresai, inhaliacijos.

Pastaruoju metu akcentuojama, kad dėl prasto virškinimo kyla daugybę sveikatos problemų. Netgi sakoma, kad sveikatos pagrindas – geras virškinimas. Kaip turintiems tokių bėdų patariate gydytis?

Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidė virškinimo fermentų svarbą saugant ląsteles nuo genetinių pakitimų. Žarnyno mikroflora jau vadinama atskiru organu – mikrobiota. Kaip jau minėjau, gausus šiuolaikiškai išauginto, pagaminto ir patiekto maisto naudojimas, labai nepalankiai veikia ypač vaikų mikrobiotą. Labai plinta susirgimai šeimynine žarnyno polipoze, storosios žarnos vėžiu, dažnam kietėja viduriai. Iš kur žmogus gauna pirmąsias bakterijas? Dažniausia nuo mamos spenelio. Su krekenimis gauna ir antikūnius, būtinus imuninei sistemai teisingai susiformuoti. Tada prasideda skiepų maratonas. Nuo 1950 -ųjų metų dažnas kūdikis apie 6 -tą gyvenimo mėnesį gauna pirmąją antibiotikų dozę. Išsigandusios bakterijos nebežino, ką joms daryti ir, kaip toje burnos skalavimo skysčio reklamoje, užverčia kojas. Tada dar geriamos arbatytės iš ramunėlių, čiobrelių, ar, neduok dieve, pelynų. Žarnynui arbatyčių nereikia. Jam reikia tauko, galinčio patepti trydos nudrožtą gleivinę. Geriausios pagalbininkės virškinimo atkūrimui yra uogos: mėlynės, agrastai, avietės, žemuogės, gervuogės. Nepamirškite jų užsišaldyti. Geriausia tiesiog valgyti su visomis sėklytėmis, nes juose yra aliejuko, obuolių, citrinų, gintaro rūgštys esančios minkštime, sužadins virškinimo fermentų gamybą kepenyse ir kasoje, ląsteliena paskatins storosios žarnos gleivinės veiklą. Ant uogų yra vyno mielių, kurios pagelbės atsigauti gerosioms baterijoms.

Kokios būtų geros sveikatos užtikrinimo ir palaikymo auksinės taisyklės.

Mankšta. Su anūkais, vaikais, su seneliais, ant kalniuko su rogutėmis, ant ledo su pačiūžomis. Pasivaikščiojimas miške, parke, visur buvimas kartu su šeima, su draugais, kaimynais, su bendradarbiais. Orė, sėja, žoliavimas, šienapjūtė, uogavimas, rugiapjūtė, grybavimas, obuoliavimas, riešutavimas, malkavimas… Kiek daug bendrų darbų, buvimo tarp žmonių ir su žmonėmis nugrimzdo laiko upėje. Kiek dainų, žaidimų, pasakų, anekdotų, šokių užmiršta. Kiek laimės hormono serotonino, užtikrinančio ilgą ir laimingą gyvenimą nebepasigamina rašant šmeižikiškus, užgauliojančius komentarus internete, sėdint sausakimšame lėktuve, skraidinančiame į londonietišką vergiją. Kur paliktų vaikų, žmonų, nusenusių tėvų laiminga šypsena? Sveikiausia žmogui gyventi savo gimtinėje, maitintis vietiniu šviežiai užaugintu maistu, džiaugtis bendravimu su artimaisiais. Joninių naktį vis dar bus ieškančių stebuklingo paparčio žiedo. Gal kas ir suras, betgi niekam negalės pasisakyti, kitaip dings stebuklingos žiedo galios. Vienišas žmogus gali gyventi ilgai, bet ar laimingai?

Klausimus uždavė vyr. redaktorės pavaduotoja Meilė Taraškevičienė.

2 thoughts on “Interviu apie vaistažoles”

Parašykite komentarą