Išsipildžiusi svajonė

Paėmus į rankas maišelį vaistažolių mišinio, taip paprasta žiupsnelį užplikyti, išgerti ir laukti jų poveikio. Per tūkstančius metų žmonės pažinojo ir rinko vaistinius augalus, žinodami, kad jie tikri pagalbininkai sunegalavus.

Sergantis nori kuo greičiau pasveikti, o žolininkas svajoja sukurti tokį augalų rinkinį, kuris stiprintų žmogaus sveikatą dar jam nesusirgus.

Imuninė sistema ilgus tūkstantmečius ištikimai tarnavo žmogui, užtikrindama gamtos nulemtą taisyklę – išlieka stipriausias. Bet štai jau geras šimtmetis, kaip žmonija naudojasi naujausiais mokslo pasiekimais sveikatos išsaugojimui. Antibiotikų, skiepų, hormoninių preparatų, gerųjų bakterijų, vitaminų gauname nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Turėtume būti sveikutėliai, gražutėliai.

Tačiau sergame, labai dažnai ir sunkiai nuo pat kudikystės. Šiandiena išgirdau, kad kompensuojamuosius vaistus gauna daugiau kaip 40 procentų Lietuvos piliečių. Kaip suprantu, vaistai kompensuojami tik sunkiai sergantiems žmonėms.

Daug triukšmo keliame dėl cukraus naudojimo, bet ar rasime šiandiena nors vieną žmogų, nė karto gyvenime negavusio vaistų? Kokią žinią pasiunčiame savo imuninei sistemai pavartoję žmogaus sukurtų vaistų?

Todėl vis daugiau žmonių linkę rinktis tai, kas arčiau gamtos, kas gali padėti imuninei sistemai prisiminti tikrąjį kelią į sveikatą.

Mano močiutė mokėjo arklio ašutu nurišti ligą. Žinojo kaip ir ant kurio piršto užvynioti arklio ašutą, kad liautųsi skaudėjusi galva, ausis, nugara. Gaila, kad neišmokau iš jos šio būdo padėti žmonėms. Ji sakydavo: „Nėra tokios ligos, kurios nepagydytų sakai ir arklio ašutai“.

Mūsų seneliai buvo labai stiprūs žmonės, augę be skiepų, be antibiotikų, valgę pačių gimtoje vietoje užaugintą maistą, patyrę ir badmečius, išgyvenę karus ir vaikų mirtis nuo skarlatinos ar kokliušo.

Tėvai gimė namuose, ne visus priėmė pribuvėja, tačiau jau ėjo į mokyklą, ragavo saldainių, nors teko patirti tremtį, pokario skurdą, dvasinę ir moralinę sovietų valdžios priespaudą.

Mūsų karta jau paskiepyta, gavusi antibiotikų, hormoninių preparatų, nebadavusi, jau ragavusi kepykloje keptos duonos ir žuvų taukų.

Mūsų vaikai kitokie, užaugę gausaus maisto su cukrumi aplinkoje, daug mažiau judėję, pažinę kompiuterio galybę, vežioti prie jūros, ragavę užsienietiškų vitaminų, probiotikų, gerųjų bakterijų.

Anūkai dar kitokie, dažnai sergantys naujoviškomis ligomis, dažnai virusinėmis infekcijomis, nors visko turi sočiai.

Todėl džiaugiuosi, kad per ilgametę augalų rinkimo ir domėjimosi jų poveikiu žmonių sveikatai patirtį, išsipildė mano svajonė. Sukūriau augalų rinkinį arbatai „Ugnius“. Tai šiuolaikinio žmogaus poreikiams pritaikytas miltelių pavidalo augalų mišinys, kuriame gausu lastelienos, sakingų jaunučių maumedžio ir pušų kankorėžių, eglių ir pušų spyglių, kadugio uogų ir didžiosios ugniažolės žolės, miškinės obels vaisių, didžiosios varnalėšos šaknų, paprastosios barborytės žolės, sėjamojo miežio daigų, sėjamosios avižos grūdų.

Tiesiog bent kartą per dieną užplikykite arbatinį šaukštelį „Ugniaus“ miltelių stikline verdančio vandens, leiskite pastovėti, kol milteliai išbrinks ir išgerkite su visais tirščiais.

Tikiuosi žiupsnelis laukinių, su meile ir kantrybe surinktų augalų, taps kasdieniniu jūsų šeimynykščių nuo senelio iki anūkėlio palydovu ir pagalbininku.

Parašykite komentarą