Atsitiko didelė nelaimė

Šiandien anksti ryte sudegė mano augalų perdirbimo cecho Joniškėlyje gamybinės patalpos ir dalis žaliavų sandėlio.

Labai džiaugiausi savo cechu, kuriame taip lengva buvo gaminti augalų sirupus, tyres, pakuoti rinkinius arbatoms. Dirbome tose patalpose apie 20 metų. Pastatą prikėlėme naujam gyvenimui. Iš seno, apleisto ir nutriušusio namo daugybės nuoširdžių mano pagalbininkų pastangomis jis iš tolo švietė savo nauju vyšniniu stogu ir baltomis sienomis. Dabar liko tik aprūkusios sienos.

Dėkoju Joniškėlio, Pasvalio, Pakruojo ir Pušaloto gaisrininkų gelbėtojų brigadoms, kurios apie 4 valandas pasikeisdamos gesino degantį pastatą ir sumaniai išgelbėjo jį nuo visiško sunaikinimo.

Liko nepažeistos gatavų gaminių, šaldiklių, vienas žaliavų sandėlys, siūvykla.

Iš gražiojo kruopščiai prižiūrėto žolelių sandėlio, kur saugojimui buvo supakuota nuo rožių žiedlapių iki eglės kankorėžių, nuo gudobelės vaisių iki smulkučių veronikos žiedelių neliko nieko, tik pelenai…

Dabar, praėjus kelioms valandoms po gaisro, širdį skauda ne dėl pastato stogo ar nugriuvusio kamino, o dėl tų taip kruopščiai po vieną žiedelį, vieną šaknelę surinktų, išdžiovintų ir žiemai užmigdytų žolynėlių, turėjusių suteikti sveikatos daugybei žmonių.

Miegokit mano žolelės.