Jei sugestų kosmose skriejantis mūsų kosminis laivas?
Jei kažkuris iš įgulos narių sugalvotų išspjauti kramtoškę ant grindų, užsirūkyti, prisigertį, prisisioti į geriamo vandens rezervuarą, persivalgęs prividuriuoti į maudymosį baseiną, tuojau pat būtų perspėtas, jam liepta susirinkti savo šiukšles, liautis kenkus.
Visi žino kosminio laivo dydį ir įrangos bei atsargų galimybes.
Mūsų vienintelė gimtoji Žemė yra tik mažutė neįtikėtinai palankioje gyvybei vystytis padėtyje Dievo iš pradinio Žodžio sukurta aplink Saulę skriejanti planeta.
Dėl smalsumo ir nepaklusnumo, pasidavę Žalčio gundymui ir paragavę uždraustojo pažinimo vaisiaus, buvome išvaryti iš Rojaus.
Daug žinosi – greit pasensi. Be žinių Žemėje neišgyvensi. Taigi, užsisuko gyvenimo ratas.
Suteikėme pavadinimus metų laikams, vardus Zodiako ir kitiems žvaigždynams, išmokome atrasti polius pagal kelrodes žvaigždes.
Praradome dangiškąją maną.
Teko maitintis žemiškuoju maistu. Išmokome rinkti, medžioti, dainuoti, piešti, groti, kariauti.
Prometėjas parnešė mums ugnį ir mes Dieviškąjį maistą pavertėme apanglėjusiu kepsniu, ardančiu mūsų amžinai atsinaujinti sugebančias kepenis.
Ugnimi apdoroto maisto reikėjo vis daugiau ir pradėjome mokytis, dirbti žemę, statyti namus, krosnis, auginti gyvulius.
Vis daugėjo maisto. Dirbtinai užauginto, apdoroto ugnimi, dūmais, actu, konservantais, antibiotikais.
Iš laisvai skrajojusios Dieviškosios dvasios, teliko tik prie žemiškosios žmogaus laimės įsikūnyti siekianti siela.
Gyvendamas Žemėje bet koks kūnas gali sirgti. Sirgti visomis mūsų kūno galias sugebančiomis sutrikdyti ligomis.
Žemė- tai ne Rojus. Čia išgyvena tik sumanus prisitaikėlis, stipriausias tarp kitų, turintis drąsos tyrinėti tai, ko dar nepažįsta, paragauti ir valgyti, valgyti, valgyti.
Valgyti, kol virškinimo traktas nebesupranta kas vyksta.
Dar įsčiose gauname dirbtinių medžiagų, gimstame sirgdami naujagimių gelta, nutukę, ko gero dažnai jau pažeista kasa, nes sergame dermatitais.
Jau kūdikystėje esame primaitinami saldintomis perdirbto pieno ir grūdų košelėmis, tyrelėmis iš pesticidų aplinkoje užaugusių uogų ir vaisių.
Ir sergame be galo sunkiai pagydomomis virškinamojo trakto ligomis.
Šiandiena minima Pasaulinė uždegiminių žarnų ligų diena. PASAULINĖ!!!
Milijonai žmonių metų metus gydomi nuo žarnų…
Kas slepiasi po šia diagnoze?
Klaidingas požiūris į žarnyno veiklą ir jo susirgimų gydymą.
O jei gydytis kitaip? Jei į virškinimo trakto organus ir jų gleivines pasižiūrėti taip įdėmiai, kaip į odos priežiūrą?
Sako : – Kai nematai ir širdies neskauda.
Jau daug metu gaminu labai keistas augalų ir riebalų tyres virškinimo organų gleivinių priežiūrai.
Būtent trijų lygmenų riebaluose ištirpintų augalų veikliųjų medžiagų valgomas tyres.
Augalų aliejuose ištirpę augalų veikliosios medžiagos rezorbuojasi nuo lūpų iki skrandžio prievarčio rauko.
Lydytuose mediciniškai paruoštuose kiaulių taukuose ištirpę augalų veikliosios medžiagos rezorbuojamos kartu su kasos ir tulžies fermentų emulguotais kiaulių taukais plonosiose žarnose.
Storąsias žarnas pasiekia mediciniškai paruoštame jaučių lajuje ištirpę augalų veikliosios medžiagos. Jaučių lajus yra labai sunkiai žmogaus įsisavinamas riebalas, todėl jis pasišalina su išmatomis, tuo suteikdamas joms elastingumo ir mažindamas vidurių užkietėjimo tikimybę.
Mano gaminamos augalų ir riebalų tyrės yra skirtos palengvinti būklę po virškinimo trakto organų operacijų, esant ilgalaikiam rėmeniui, gleivinių pakitimams, divertikuliozei, vidurių kietėjimui, hemarojui, išangės įplyšoms.
Tai tiesiog geri žarnų kremai. Paprasti ir saugūs naudoti, veikiantys švelniai, kantriai ir atkakliai. Taip, kaip reikia.
Parašykite komentarą