Keistą gydytojos patarimą atsitiktinai išgirdau vieną labai šaltą vasario rytą. Jokiu būdu nenaudoti odos apsaugai nuo šalto oro kremų ar tepalų paruoštų su gyvuliniais riebalais. Atseit tokie riebalai sušals ant odos ir pakenks. Gyvuliniai riebalai NIEKADA nesušals ant odos, net žmogui mirus, jie nesuledės.
Pažvelkime tiesai į akis.
Gyvūnai ir naminiai gyvuliai užsiaugina riebalų sluoksnį prieš žiemą arba nuo karščio (pusiaujo srityje, pvz. kupranugariai dykumose). Kad gyvuliniai riebalai įgautų skystą būvį, juos teks pašildyti ne mažiau kaip iki 40 laipsnių.
Žiema užmiegantys gyvūnai nesušąla tik dėl pakankamo riebalų kiekio kūne, kurie yra visada pasiekiamas nesuledėjęs jėgų šaltinis.
Augaliniai riebalai sušąla esant dviem trims laipsniams šalčio. Jų struktūra keičiasi, todėl daugybė augalų neperžiemoja. Peržiemoti augalams padeda eteriniai lakūs aliejai, dervos ir padidėjęs cukrų kiekis, bei storas vaško sluoksnis. Augaliniai riebalai visada kaupiasi sėklose, ypač riešutuose ir labai greitai genda. Augalinius aliejus gauname iš sutraiškyktų sėklų, kai pažeidžiami juos nuo deguonies poveiki saugantys dangalai. Todėl deguonies ir kitų aplinkos sąlygų veikiami, jie apkarsta per labai trumpą net keliolikos minučių (linų sėmenų aliejus) tarpsnį.
Iš didelės aliejų pasiūlos ilgametė patirtis parodė, kad geriausias yra mediciniškai paruoštas arba kitaip – tyras vynuogių kauliukų aliejus. Derinyje su pakankamu eglės spyglių sakų kiekiu, jo galiojimas susilygina su mediciniškai paruoštų, kitaip – grynų gyvulinių riebalų galiojimo terminu.
Mano tepalai ir riebalų ir augalų tyrės galioja 24 mėnesius nuo pagaminimo datos. Jų saugojimo sąlygos yra nesudėtingos: vėsi tamsi patalpa. Namų sąlygomis – daržovių skyrius šaldytuve.
Augalus savo gaminių žaliavai renku apskritus metus. O nuo pavasario pradedu rinkti augalus, galinčius pagelbėti ateinančią žiemą.
Pavasariniai augalai: blindės žiedynai – kačiukai, ankstyvasis šalpusnis, vaistinė plautė, snieguolės, savo ankstyvam prabudimui iš po sniego, sukaupia gausiai gleivių, flavonoidų, taninų, organinių rūgščių, eterinių aliejų ir polisacharidų, dėl ko yra tinkamiausi rudens – žiemos laikotarpiu, kai dažnai peršalame. Ypač kačiukuose gausu salicilo rūgšties, dalyvaujančios tiesiogiai gerinant imuninės sistemos atsaką į virusų ir bakterijų antpuolį.
Todėl gamindama tepalus iš gamtinių žaliavų, naudoju reikiamų gydančių savybių turinčių augalų ištraukas eglių sakų, bičių vaško ir išvalyto vynuogių kauliukų aliejaus tirpale. Pakankamas bičių vaško sluoksnis saugo nuo UV spindulių.
Spustelėjus stipresniems šalčiams labai svarbu neperšalti pačią pirmą dieną. Daug lengviau apsisaugoti, negu gydytis susirgus.
Paprastai šaltos dienos būna giedros ir saulėtos. Todėl svarbu pabūti gryname ore, kad gautume kuo daugiau Saulės.
Kad lauke nenušaltumėte kojų, rankų, veido, nosies gleivinės, rytais nusiprauskite po vėsoku dušu, gerai nušluostykite kūną ir patepkite kojas, kelių sąnarius, veidą, šnerves, rankas ir riešus mano gaminamais tepaliukais „Ieva“ arba „Kiškio taukai“.
Šie tepaliukai turtingi gamtinių veikliųjų medžiagų, išgautų iš mineralais, biologiškai aktyviais junginiais turtingai apirūpinusių augalų ir jų pelenų, šaknų, žievių, pumpurų, žiedų ir lapų ir ištirpintų mediciniškai paruoštų kiaulių taukų, tyro vynuogių kauliukų aliejaus, bičių vaško ir eglių sakų pagrindu. Juos galima naudoti ilgą laiką, tinka ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Prieš išeidami iš namų būtinai pavalgykite, kiek sotesnio maisto.
Ir atsigerkite žolelių arbatos. Iš mano gaminamų arbatų galite rinktis „Peršalus“, „Vaistinė plautė“, „Juokis ir duokis“. Augalai ir jų dalys arbatoms renkami gamtinėse augimvietėse, džiovinami tamsioje palėpėje, kur geras oro judėjimas ir temperatūra neviršija 60 laipsnių, todėl išsaugomas kvapas ir skonis, nesukietėja augalų vaškas ir sakai.
Labai tinka arbatas paskaninti augalų sirupais. Puikus vitamino C šaltinis yra augalų sirupai iš laukinių uogų ir vaisių. Mano gaminiuose išlaikyta senovinė lietuviška augalų tyrių ir sirupų virimo tradicija, o augalai jiems parinkti atsižvelgiant įtaką sveikatai.
Populiarūs sirupai „Šimtametis“, „Kartylis“, „Kiškio ausytės“.
Darbe stenkitės gerti daugiau karštų gėrimų. Galima pakeisti kavą arbata „Laiba“, „Milžinas“, „Lieknėk“.
Kad galėtume džiaugtis žiema, patys ir vaikai, gerkime vandenį, paruoštą su augalų sirupais. Tinka sirupai „Citvaras“, „Erškėtuogė“, vyrams ypač „Lipčikas“, moterims – „Gyvatžolė“.
O vaikams – kas liko?
Kiškio vaistinėlės gaminiai: tepalas „Kiškio taukai“ turintis panašias į laukinio zuikio taukus savybes, sirupas „Kiškio ausytės“ su juodosios tūbės žole ausų, nosies, bronchų, plaučių negalavimų atvejais, augalų sirupas“Kiškio uodegytė“ su nuostabiuoju mėlynuoju dobiliuku, padedančiu susitvarkyti su virškinimo reikaliukais ir augalų sirupas „Kiškio ašarėlės“ su švelnia raminančia smilga, kurios žiedeliai panašūs į kiškio ašaras. Gal kas matėte verkiantį kiškį? Aš nemačiau. Neverkia kiškis – nevirkaus ir nervingas vaikiukas.
Gamta kiekvienam suteikia sveikatos, tereikia ją tausoti ir stiprinti. Todėl rinkitės tuos sveikatai pagerinti tinkančius produktus, kurie pagaminti iš laukinių augalų, sugebančių iškęsti didelius šalčius ir savo galiomis galinčių pasidalinti su žmonėmis.
Parašykite komentarą