Gamta nurimo, baigia žydėti paskutiniai žiedai, vietiniai jau nebežydi. Džiaugsmo suteikia augalai atėjūnai, nebijantys pirmųjų šalnų, rudeninės darganos, nes savuosiuose kraštuose įpratę iškentėti ir baisiausius orus.
(daugiau…)
Žyma: peršalimas
Suledėjome!
Žiemos visada reikia laukti ir jai ruoštis. Net jei visą vasarą linksminaisi ir nieko gero neprisirinkai, nukabinti nosies neverta.
Šaltos dienos dažniausia būna giedros ir saulėtos. Smagu pabūti gryname ore, pasimėgauti gaiviu oru, pasimėgauti Saulės spinduliais. Ir pasinaudoti puikia proga dabar prisiskinti uogų, kurios nebijo šalčio ir žiemoja ant krūmo, o atšildytos yra net vertingesnės, nes ledo kristalai suardo uogų ląsteles ir išlaisvina vertingąsias medžiagas. Eidami pasivaikščioti ar ant kalniuko, pasiimkite maišelį uogoms susidėti. Tikrai rasite erškėtuogių, gal net šaltalankių.
(daugiau…)
Ieva ieva neganyk po pievą…
Pražydus ievos medžiui laikas sėti daržus. Tai pirmasis pavasarinis atšilimas. Prasidės tikra augalų lapojimo, žydėjimo, kvepėjimo audra, o dabar pasigrožėkime baltais ievos žiedais. Balti svaigiai kvepiantys žiedai aplimpa liaunas medžio šakeles dar lapams neišsprogus. Jų nelanko bitės, tačiau turi savo apdulkintojus vabzdžius, nesibaidančius savotiško aitraus žiedų kvapo. Todėl prieš rinkdami bet kurią ievos dalį, pasitikrinkite, ar nesate alergiški.
(daugiau…)
Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai
Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.
(daugiau…)
Ar peršalau ar gripas, o gal korona virusas?
Štai kas kelia nerimą šiomis dienomis sunegalavusiam žmogui. Kol dar korona virusas nenustipo, baimė juo užsikrėsti gali būti pagrįsta.
Kaip apsisaugoti, jei vienkartinės kaukės nepadeda, jų ir nebeįmanoma nusipirkti. Apie imuninės sistemos stiprinimą ir rankų plovimą su muilu praūžtos ausys. O norisi kažko tikro, patikimo, patikrinto.
(daugiau…)
Ruduo
Mėgstu rudenį. Nuo obuolių linkstančias obelų šakas, anūkų smakriukais tekančias saldžias jų sultis, rasotas kriaušes pievelėje, raudonus burokėlių bumbulus ežioje. Derliaus laikas, laukus ir sodus užliejusi gausa, rūpesčiai, kaip geriau panaudoti dosnias Saulės ir Žemės dovanas.
Pumpurai ir žievės
Kai jau tauta tiek prigąsdinta krize, dabar puolė gąsdinti baisiu gripu. Tik bijokime visi, slėpkimės kur galime… O iš tiesu, kaip sakydavo mano babytė, nėra velnias toks baisus, koks paišomas. Nei pirmutinė ta krizė, nei tas gripas paskutinis.
Peršalimas
Peršalimo ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas.
Kur kiškiai žiemoja
Jau pasnigo. Laikas skaičiuoti kiškius. Prisimenu, kaip vaikystėje rytais bėgdavome į sodą ieškoti sniege įmintų kiškių pėdsakų.
Paprastasis erškėtis (Rosa canina)
Paprastojo erškėčio (Rosa canina) krūmas gali užaugti iki 3 metrų aukščio. Dažniausiai sutinkami pamiškėse, šlaituose. Žydi birželio mėnesį. Vaisius galima skinti rugsėjo mėnesį.Labai skani erškėtuogių arbata gali padėti esant peršalimui, skrandžio uždegimui, sergant gripu, infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Liaudies medicinoje paprastasis erškėtis naudojamas imuniteto stiprinimui, esant mažakraujystei,aterosklerozei, esant vitamino C trūkumui, kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė. Augalų rinkinius, kuriuose yra paprastojo erškėčio galima vartoti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Žinoma, kad paprastojo erškėčio uogose yra labai daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad reguliariai vartojant paprastojo erškėčio uogas, galima sumažinti tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis.
Vandeninė mėta (mentha aquatica)
Vandeninė mėta (mentha aquatica) daugiametis, galintis užaugti iki 80 cm. aukščio augalas. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. pabaigos. Auga upių, ežerų ar kitų vandens telkinių pakraščiuose, pelkėtose pievose ar miškuose. Vandeninių mėtų arbata veikia kaip raminamieji, gali padėti atpalaiduoti spazmus, skatinti šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, plėsti kraujagysles. Liaudies medicinoje vandeninėmis mėtomis buvo gydomi skrandžio veiklos sutrikimai, peršalimo ligos, mažinamas galvos skausmas. Vandeninės mėtos arbata gali būti naudojama ir išoriškai – gerklei ir burnos ertmei skalauti, gydant opas, uždegimą, nes turi dezinfekuojamųju savybių.