Virusinės kvėpavimo organų ligos ir keturi jų eigos etapai

Kvėpavimo organų ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti ligos eigą ir organizmo būklę. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

Karantino metu būtina pasitikrinti, ar neužsikrėtėte virusu. Jei bus paskirtas gydymas, reikia laikytis paskyrimų.

Jei tik peršalote, galite gydytis naminėmis priemonėmis. Pirmiausia peršalusį žmogų reikia sušildyti. Tam tinka šilta antklodė, vilnonis megztinis, vilnonės kojinės. Į kiekvieną kojinę įpilkite po 2 valgomuosius šaukštus valgomosios druskos ir pašildykite jas lygintuvu. Patikrinkite, ar ne per karšta druska, kad nenudegintumėte ir užmaukite kojines ant nuogų kojų geram pusvalandžiui. Kol paruošime karštą arbatą, galima ištrinti nugarą, krūtinę, padus ir delnus mano gaminamu “Ievos” tepalu.Juo galima patepti visas gleivines: šnerves, lūpas, ausis,makštį, išangę, apyvarpę.

Ko prisirinkome per vasarą, tuo ir gydykimės. Jau pavasaris, ir daug augalų galime parsinešti grįždami iš pasivaikščiojimo miške ar savo sode. Peršalimo ligoms gydyti augalai žinomi beveik kiekvienoje šeimoje. Tai ir avietės stiebas, ir liepžiedžiai, ir medus, ramunėlės skalauti gerklei.

Sakoma, kad Korėjoje žmones labai stengiasi gerai išskalauti gerklę keletą kartų per dieną augalų arbata.

Gydant peršalimo ligas, labai svarbu nustatyti, ar tai yra ligos simptomas, ar apsauginė organizmo reakcija. Nesunkiai sergantys ligoniai slaugomi namuose, jiems per parą duodama iki 2 litrų vaistažolių arbatos su medumi. Labai tinka vaisių ir uogų sultys su minkštimu. Tinka aviečių uogienė, su cinamonu kepti obuoliai.

Esant užgultai nosiai daromos šaltos inhaliacijos su česnakais, krieno šaknimi, svogūnu. Vieną kurį iš šių augalų susmulkinti, sudėti į puslitrinį stiklainį ir gerai uždaryti. Po pusvalandžio galima kvėpuoti atidarius stiklainį. Įkvėpti ir sulaikyti burnoje 5 – 6 gilius įkvėpimus 6 – 8 kartus per dieną.

Mažiems vaikams galima duoti pakvėpuoti mano gaminamą pagalvėlę „Eglutė“. Jos sudėtyje yra kalninių pušų, kadagių spyglių ir pluoštinių kanapių žolės.

Augalai, naudojami peršalimo ligoms gydyti, yra skirstomi į grupes, pagal jų poveikį ir panaudojimą tam tikram ligos etapui.

Pirmąsias 2 dienas vyksta audinių pabrinkimas, organizmas atsako į patekusį užkratą. Kadangi apsauginių reakcijų slopinti nepatartina, pirmąją ligos dieną galima tik raminti būklę. Tam labai tinka žolelių arbatos, skatinančios prakaitavimą ir miegą, mažinančios temperatūrą.

Paimkite ankstyvojo šalpusnio žiedų 20g, liepžiedžių 10g, miškinės avietės stiebo 10g, plačialapio gysločio lapų 10g, dirvinio asiūklio žolės 10g, žoleles sumaišykite.

Valgomąjį šaukštą mišinio termose užpilkite 1 l verdančio vandens ir leiskite pastovėti 2 val. Gerkite po pusę stiklinės daug kartų per dieną, galima pasaldinti bičių medumi.

Antrasis etapas, tai plazmos, turtingos fibrino ir eritrocitų, prasisunkimas į pažeistus audinius. Jis tęsiasi 1 –2 dienas. Šiuo metu naudojami baktericidinių savybių turintys augalai:

Ajero šakniastiebiai, beržo lapai, jonažolė, medetkos žiedai, ąžuolo žievė, blindės žievė arba žiedai.

Paimkite 1 arbatinį šaukštelį ajero šakniatiebių, sumalkite kavamale, miltelius užpilkite 1 stikline verdančio vandens ir pavirkite 5 min. ant mažos ugnies. Kai praauš, įdėkite 2 valgomuosius šaukštus medaus, gerai išmaišykite. Gerkite mažais gurkšneliais 5 – 6 kartus per dieną, kol išgersite visą paruoštą kiekį.

Taip pat galite pasiruošti ir kitų augalų arbatas, prieš užplikydami geriau juos sumalkite kavamalėje.

Trečiasis etapas yra ligos išeitinis. Audiniuose susikaupęs fibrinas pradeda skystėti, veikiamas proteolitinių leukocitų fermentų, vyksta palaipsnis eksudato skirstymas. Šiuo metu yra naudojami gleives skystinantys augalai:

aukštosios piliarožės žiedai, juodojo šeivamedžio uogos, juozažolė, baltojo (dirvoninio) dobilo žiedai. Jų arbatų reikia gerti didelį kiekį – užplikius 2 valgomuosius šaukštus porą litrų vandens kas dieną bent penkias dienas iš eilės.

Persirgus peršalimo ar virusiniė infekcijų sukeltomis kvėpavimo organų ligomis, organizmo atsistatymas tęsiasi ilgai. Todėl dar tris savaites reikia gerti žolelių, valančių organizmą, arbatų. Gerai kraują valo juodalksnio kankorėžėliai, ąžuolo žievė, ievos žievė. Prasidėjo garšvos paprastosios – Aegopodium podagraria L. (Snytj obiknovennaja) – sezonas. Renkami šakniastiebiai, jauni lapai ir žiedai.

Garšvos šakniastiebiuose, jaunuose lapuose ir žieduose yra vitamino C, geležies, vario, mangano, titano, boro, eterinio aliejaus.

Palankiai veikia kepenis, inkstus, pagerina druskų apykaitą ląstelėse, tinka esant plaučių, sąnarių uždegimui, podagrai, Bechterevo, Krono ligoms, aukštam kraujospūdžiui, vidurių užkietėjimui.

2 valgomuosius šaukštus žolelės užplikyti 1 litru verdančio vandens, geriau termose, ir palaikyti 15 min. Nukošti. Gerti po 0,5 stiklinės 8 x d 15 min. prieš valgį.

Karkalus, patinimus mažina spazmolitinių savybių turinčių augalų nuovirai ar sirupai: valerijono šaknies, mėtos žolės, čiobrelio žolės, krapų sėklų, pankolio sėklų, kalendros sėklų, šeivamedžio žiedų.

Paskutinysis etapas tai imuniteto stiprinimas. Jis tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Pripažinti ir patikrinti imuniteto stiprintojai yra šie augalai: ajeras, dedešva, beržas, jonažolė, žemuogė, auksinė šaknis, medetka, dilgėlė, varnalėša, dirvuolė, kraujažolė, asiūklis, beržo grybas, ugniažolė, erškėtuogės, medėjančio alijošiaus ir medaus sirupas. Stiprina organizmą: didžiosios dilgėlės žolė, debesylo šaknys, jonažolė.

Sušilkite prie puodelio kvapnios žolelių arbatos ir bus nebaisūs virusai.

Adelė

Parašykite komentarą