Kodėl žemaičiai?

Visą šį savaitgalį praleidau pačioje Žemaitijos gilumoje – Mažeikiuose ir Skuode. Linksmi, maloniai bendraujantys, vaišingi, nuoširdūs žemaičiai žavėjo ne tik savo senoviška tarme, bet ir šmaikščiais pajuokavimais, mokėjimu įsiklausyti į patarimus ir kažkokiu paprastu požiūriu į gyvenimą, užklupusias ligas ar kitas negandas.

Ankstų šeštadienio rytą besilinksmindami viešbučio kieme, prižadino jaunuoliai, o paprašyti netriukšmauti, išvadino mane blondine. Pradžioje tarsi norėjau supykti, bet pagalvojusi labai apsidžiaugiau. Juk neišvadino manęs sena ragana. Blondine būti kur kas smagiau. Už tai esu jiems dėkinga ir linkiu kuo geriausios kloties.

Nors vėjas vertė prekybinę palapinę, tarpais lijo smarkokas lietus, žemaičių neišgąsdino oro išdaigos ir jie šventė iš visos širdies.

O jau linksmumas Skuodo muzikantų! Ir moterys pasipuošusios, ir vaikiukai išdabinti. O jau didumas „Balandėlių“ prie turgaus esančioje valgyklėlėje. Moteriškės net namo parsivežti įdėjo.

Sekmadienį „Bobų vasara“ Mažeikiuose vyko su tikru šventiniu pakilimu, kai kiekviena seniūnija parodė išmintį ir išradingumą. Su šokėjomis priešais pražygiavo dūdų orkestras, vos nenunešė pakaušių pažeme praskridęs lėktuvas. Apstulbino moliūgų didumas ir jų įvairumas, jurginų iš Sedos žiedų gražumas. Buvo ne tik boba iš moliūgų, bet ir motorolerio priekaboje vos tilpęs gyvasis moliūgas, ar greičiau moliūgė, nes labai jau skaistus veidas švytėjo iš po kepuraitės. Pasirodė ant stadiono tako ir gražuolė ponia su dukrele pasipuošusios lapų ir gėlių skėčiais ir sijonais, daržovėmis virtę moksleiviai, pieva nuklojo augalais išausti kilimai, nuburzgė baikerių motociklai…

Štai todėl man patinka žemaičiai. Nelaiko akmens kišenėje, į akis pasako, ką galvoja, linksminasi iš visos širdies.

Ateinantį šeštadienį keliauju padirbėti į Rietavo miesto šventę, sekmadienį į garsųjį Rietavo turgų. Belieka laukti gero oro ir malonaus susitikimo su šio krašto žmonėmis.

Parašykite komentarą