Dažnai žmonės klausia, kaip aš sugalvoju savo gaminius. Atsakymas labai paprastas: kad sugalvotum – turi daug galvoti. Būna dienų, kai mintys lekia lengvai ir greitai, tereikia jas sugauti ir sudėlioti į reikalingus aplankalus. Jei nesuvaldysi tuojau pat, gali nutrūkti, o surišti bus labai sunku arba nebeįdomu. Ne be reikalo seniau žmonės užsirišdavo mazgelius ant nosinės kampučio ar siūlo, kad nepamirštų svarbių dalykų.
Ir kai jau mintys surikiuotos, gali pradėti darbą.
Vienas iš tokių gerai apmąstytų mano gaminių yra Ugniažolių raugas. Gaminu jo tris rūšis jau kelis dešimtmečius. Kiekviename pagrindinis augalas yra didžioji ugniažolė ir karvių krekenys, dabar madingai vadinamos priešpieniu.
Aštuonerių metų amžiaus ankstyvą pavasarį labai sunkiai susirgau tymais. Mane paguldė senelių kambaryje, langą uždengė tamsiu uždangalu, babytė aplink lovą ant grindų patiesė baltas paklodes,o ant tų paklodžių priklojo storą sluoksnį čiobrelių ir paparčio lapų. Iš tos ligos labai gerai prisimenu, kaip netekdavau sąmonės, o ją atgavusi jaučiausi tarsi kitame pasaulyje, susidedančiame iš senovinių pilių spalvotų vaizdų ir aitraus čiobrelių kvapo.
O tada atvažiavo babytės pusseserė Bronytė Grabskienė ir atvežė butelį ką tik apsiveršiavusios karvės krekenų. Girdė man tas krekenys po šaukštą kelis kartus per dieną. Po keletos dienų temperatūra visiškai nukrito, liga pasitraukė, o jaunesnė mano sesuo, kuriai taip pat buvo girdomos krekenys, taip ir nesusirgo.
Šventas gyvulys karvė. Iš savo kraujo 10 litrų krekenų pagaminti atiduoda 117 g labai vertingų mažo molekulinio svorio baltymų, iš kurių iki 15 procentų albuminai ir globulinai, 10,3 g kalcio, 5,4 g fosforo, 0,2 g magnio, vitaminų A, B, C, D, H. Krekenys yra kraujo plazmos ir pieno mišinys, tirštos, sūrios, geltonos spalvos. Dėl didelio rūgštingumo jų negalima pasterizuoti. Be to aukštoje temperatūroje sunaikinami vertingiausi imuninės sistemos mokytojai: citokinai, limfokinai, interferonai, antibiotikas laktoferinas, retinoninė rūgštis, antikūniai IhM, IgA, Ig G.
Mes nevertiname krekenų tiek, kiek jos iš tiesų vertos. Nei vienas dirbtinai sukurtas transferfaktorius neatstos iš mūsų gimtinės augalų didžiuliuose karvės prieskrandžiuose pagamintų ypatingos vertės junginių, per kraują patenkančių į krekenys tik tris dienas po apsiveršiavimo.
Džiaugiuosi, kad gausiai krekenimis apsirūpinu iš ūkininkės Aušros, kurios karvutės ganosi Biržų rajono pievose, ėda ten paruoštą šieną ir miltus.
Džiaugiuosi, kad gerasis Dievulis leido taip surikiuoti mintis, kad jos įsikūnijo į gamtos ir žmogaus tvarinius – raugus iš karvės krekenų, pieno išrūgų , didžiosios ugniažolės ir jų veikimą papildančių augalų.
Geras mokytojas būtinas kiekvienam žmogui, o kiekvienas žmogus nori būti sveikas. Pasitelkime krekenų ir ugniažolės galias mūsų imuniteto mokymui ir būkime atsparūs virusams.
Adelė
Parašykite komentarą