Toks švelnus, nuolankus augalas, nuo senų senovės augintas, labai plačiai naudotas ir tebenaudojamas ne tik žmonių maistui, gyvulių pašarui, bet ir sveikatos stiprinimui.
Labai džiaugiuosi, kad pasisekė išsaugoti senovinę avižų veislę. Kas metai visiškai netręšiamoje ir jokiais chemikalais neapdorojamoje dirvoje užauginu naują avižų derlių, kurio naudoju jauną žolę, dar žalias varpas su pieno brandos grūdais, grūdus, jų daigus, šiaudus.
Sunku būtų rasti kitą augalą, kuris taip palankiai veiktų visų žinduolių kūno galias.
Imunines sistemos stiprinimui, virškinimo palengvinimui, inkstų veiklos aktyvinimui, odos gražumui, plaukų žvilgesiui… Galima vardinti ir vardinti avižos naudą.
Tik pagimdžiusiai moteriškei kaimynės nešdavo „niekutį“ – drebučių pavidalo mirkytų maltų avižų grūdų nuoviro ir kiaušinio baltymo plakinį, išvirtą vandens vonelėje ir pasaldintą medumi ar cukrumi.
Žiemos laikotarpiu ypač sveika valgyti raugintų avižų grūdų kisielių. Kiekviena šeimininkė turėjo, o kai kurios tebeturi jo gaminimo receptus. Jei turite įsigiję mano gaminamos arbatos „Lieknėk“, ir jūs dar spėsite tokio kisieliaus Kūčioms išsivirti. Išvirus arbatos „Lieknėk“ dienos normą, lieka apie pusė stiklinės tirščių, kuriuos reikia užraugti su pora stiklinių to paties nuoviro, kuriame žolelės virė ir pora stiklinių virinto vandens, pridėti šaukštą medaus ir riekę ruginės duonos. Rauginkite 2-3 dienas kambario temperatūroje. Nukoškite, tirščius sumalkite trintuvu, gerai suplakite su nupiltu skysčiu ir nukoškite per sietelį ar merliuką. Gautą skystį virkite ant lėtos ugnies, kol patirštės, supilkite į gražų dubenį ir apneškite 3 kartus aplink „gryčią“. Šį darbą gali padaryti vaikai, bent jau apnešti aplink virtuvinį stalą, ypač tie, kurie būna užsispyrę, pikti, kaprizingi. Visas jų piktumas pereis į kisielių ir kisielius, padėtas šaltai, gražiai sutenės (sustings). Juk aviža prašė gražiai pasėti, auginti, nukulti, sumalti, iškepti, padėti ant stalo. O mes išmokykime vaikus paprašyti avižos sveikatos, meilumo, gerumo ir kantrybės.
Avižų kisielius valgomas šaukštu su virtais kviečių grūdais, kučiukais, ar kiekvieną dieną sveikatos stiprinimui su šlakeliu medaus, uogiene, džiovintais obuoliais.
Mamytė būtent žiemą kepdavo labai skanų avižinį ragaišį. Tepdavome ant jo medaus arba obuolienės ir valgydavome su pienu.
Labai laukdavome blynų su avižiniais miltais ir balandų sėklomis. Balandų sėklas rinkdavome už dvaro daržinės, kur išpildavo grūdų atsijas ir augo ne tik balandos, bet ir varnalėšos. Jų jaunų ūglių labai skani sriuba su žirniais ar pupelėmis ir rūkytais paspirgintais lašinukais. Jaunų varnalėšų ūglių ir lapų galima užraugti su avižų grūdais ir juodos duonos kriaukšle. Per vasaros karščius labai tiks šaltibarščiams ar net karštiems barščiams pravirti, ypač jei pabaigoje į verdančius įleisite per burokinę tarką išplaktą kiaušinį.
Šiandiena rytą prabudusi pagalvojau, koks įdomus mano gyvenimas. Tik tarsi apverstas. Vaikystė prabėgo tarp pokario sunkumus išgyvenančių ir dar nepažinusių elektrinių įrankių galios senelių, kurie turėjo mokėti viską užsiauginti, pasidaryti savo rankomis, išgyventi ilgas ir šaltas žiemas.
O štai dabar pati jau būdama močiutė, sėdžiu prie kompiuterio, rašau šį straipsnelį ir galvoju, kaip kuo gražiau ir išradingiau papuošti namus, paruošti patiekalus, pasveikinti anūkus ir vaikus. Tarsi mano senatvė jau praėjo, ateina nauji metai, atsinešantys naujus darbus, svajones, tikslus, neleidžiantis pasenti net sekundei.
Linkiu visiems ramių Šventųjų Kūčių ir linksmų Kalėdų, jaunatviškų, kupinų sveikatos ir kūrybingų Naujųjų Metų. Tegul Kūčių naktį užgimusio Kūdikėlio šviesa lydi ir laimina mus ir mūsų darbus visus ateinančius metus.
Jūsų Adelė
