“Lieknėk…”

Dar nebuvo tokių laikų, kad žmonės šitaip bijotų valgyti. Iš visur tik ir girdėti: tas nesveika, tas kelia cukraus kiekį, o šitas didina cholesterolį. Tai nevalgykime pieno, tai mėsos, tai kiaušinių, o gal miltų patiekalų. O gal nevalgykime visiškai?

Šie laikai bus atmintini didžiausiomis apgaulėmis ir gudravimais. Juk taip turtingai ir sočiai žmonija dar niekada negyveno. Tačiau godumas nugali sažiningumą, o žiūrėdami į nuo maisto lūžtančias lentynas nebeturime ko pasirinkti.

Dabar atėjo nauja mada – valgyti viską kas be etikečių. Ir susimasčiau, o kokie gaminiai gali būti be etikečių? Jokie. Net ant banano yra prilipdoma etiketė. Manau kad kitas reikalas, kas parašyta etiketėje ir būtent kodėl tai parašyta.

Gaminys gali būti visiškas šlamštas, tačiau jei etiketė tvarkinga ir atitinka reikalavimus, juo galima prekiauti. Štai šitaip yra gudraujama, nes visoje Europos sajungoje visi maisto priedai žymimi E raide. Skiriasi tik skaičiai, nors priedai vieni yra gamtinės kilmės, kiti sukurti chemijos laboratorijose ir sukeliantys žmogaus organizme nepageidaujamus poveikius. Kodėl negalėjo būti priimtas kitoks ženklinimas? Todėl kad jis nenaudingas dirbtinės kilmės priedus gaminantiems ir juos naudojantiems gamyboje.

Yra ir ekologiškais vadinamų produktų, ir be cukraus, be glitimo, tiesiog bet kokiam skoniui. Bet ar iš tiesų? Per du praėjusius dešimtmečius maisto pramonė labai keitėsi. Augintojai ir gamintojai didžiųjų prekybos operatorių buvo priversti spraustis į bendrų reikalavimų rėmus, todėl maisto pagaminimui sunku rasti chemiškai arba genetiškai nepakeistų žaliavų – tiek augalinių, tiek gyvulinių. Jau auginimo metu yra naudojama įvairių augimą skatinančių, parazitus naikinančių, brendimą paankstinančių preparatų.

Tad ar įmanoma apsieiti visiškai be E? Įmanoma, tik reikia kantriai ir nuosekliai dirbti. Išlaikyti ir prižiūrėti tikrąsias augalų augimvietes darosi vis sunkiau, nes aplinkui labai sparčiai daugėja chemizuotų žemdirbystės plotų, beatodairiškai kertami miškai. Tačiau jeigu gudrauja kiti, kodėl nepagudravus ir neapsaugojus tikrųjų augalų. Tereikia tik turėti nuosavos žemės ir nepasiduoti visuotinam purškimo vajui. Šiais laikais tenka auginti varnalėšas, dilgėles, kiaulpienes, kiečius – augalus kurie visada buvo laikomi piktžolėmis ir su šaknimis raunami lauk. Labai džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti senovinių su daug lukštų avižų veislę, nes pasirodo dabar auginamos belukštės avižos. Nebenaudinga auginti linus, dvieilius miežius.

Net ir geriausias maistas bus sunkiai pasisavinamas, jei trūks virškinimo fermentų ir veikliosios medžiagos bus nesuskaidomos iki ląstelėms tinkamo pasisavinti lygio. Žiemą, pasibaigus darbymečiui laukuose, mūsų žemdirbiški kūnai tarsi prisnūsta. Todėl pasninkavimas yra visiškai suprantamas, gamtos padiktuotas poreikis. Per šimtmečius susiklostė patirtis valgyti kūną valančius, daug rauginių medžiagų turinčius produktus, neapsunkinančius virškinimo. Kai neprisiėdi, tai per ilgas žiemos naktis turi ką veikti lovoje, o rudeniop, žiūrėk, jau ir vaikiuką kopūstuose rasi.

Geriausiai žiemos laikui tiko įvairūs grūdai. Šiaurės Latvijoje juos raugindavo didelėje statinėje ir vadino skaba putra. Rupiai maltus grūdus tiesiog užraugdavo statinėje ir gerai įrūgusią statinę išridendavo į vėsią priemenę, kur iš jos kaušu kas tik norėjo semdavosi ir gerdavo. Žiemgaloje šutindavo kiek padaigintus grūdus ir valgydavo su blendiniu – medumi pasaldintu vandeniu. Artimas skaba putrai yra raugintų avižų kisielius. Jis tarsi žarnyno šluota, kiek palaisvina vidurius ir pagerina tuštinimąsį, net esant hemarojui.

Grūdai savo gyvybines jėgas išlaiko šimtmečius. Apgaubti lukštų, grūdų gemalai tik ir laukia galimybės sudygti ir tampa labai reikalingi mūsų kūno gyvybinėms jėgoms palaikyti ir saugoti. Labai svarbu, kad grūdų visada yra – ir žiemą ir vasarą jų tikrai rasi aruode.

Sėjamojo miežioHordeum vulgare – grūduose yra baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulų, fermentų, D, E ir B grupės vitaminų, karotino, mikroelementų. Nuo senovės Egipto laikų žinomas sveikatai naudingas miežių grūdų poveikis.Ypač vertinamas senovės Tibeto gyventojų, nes puikiai auga net 3 km aukštyje. Iš pakepintų miežių grūdų tibetiečiai gamina campą – ilgai buvusią pagrindiniu maistu ypač žiemą.Daugybės tautų žolininkai nuoviru iš miežių grūdų gydė virškinamojo trakto uždegimines ligas, užsisenėjusį kosulį, girdė nusilpusius po ligų žmonės, silpnus naujagymius. Ypač vertingas nuoviras iš miežių salyklo. Jis tinka šlapimo susilaikymo, inkstų akmenligės, inkstų ir šlapimtakių uždegimo, psoriazės, furunkuliozės atvejais. Miežių daiguose gausu fermentų, aliejaus, mineralinių medžiagų. Daigų nuoviras padeda sutrikus skydliaukės, kiaušidžių, sėklidžių veiklai, padeda kai kuriais nevaisingumo, lytinės negalios atvejais.

Paprastosios avižos – Avenum sativum – grūdai

Avižos turtingos vitaminais B bei visa gausybe mikroelementų. Žolės ir grūdų sudėtinės dalys pasižymi raminančiu, priešreumatiniu, priešuždegiminiu poveikiu. Avižų žolės su ąžuolo, ievos, kaštono žieve nuovire galima maudyti silpnus, reumato, pragulų kamuojamus senolius. Avižų žolės ir grūdų vonios puikiai ramina egzemos sudirgintą odą.

Senovėje avižomis buvo gydomi skrandžio susirgimai, maras, vabzdžių įkandimai. Šiais laikais avižomis gydomi nervinis išsekimas, nemiga, dirglumas,vyrų impotencija. Jų nuoviras pasižymi raminančiu poveikiu, yra naudojamas dėmesio sutrikimų (ADD) ir hiperaktyvumo (ADHD)sindromo gydymui. Avižų ekstraktai puikiai ramina lengvą depresiją, kamuojančią suaugusiuosius su ADD sindromu. Avižos taip pat pasižymi priešuždegiminiu ir prostaglandinus slopinančiu poveikiu. Avižos puikiai gelbsti raminant karščio pylimus, palengvina PMS reiškinius, lėtinį nuovargį, nemigą ir depresiją bei osteoporozę.

Avižų preparatai vartojami kasdien menopauzės metu esant išreikštiems jos simptomams, bei dvi savaites prieš mėnesines esant premenopauzinėms problemoms.

Avižos padidina laisvo testosterono kiekį kraujyje ir padeda prikelti gęstantį geismą vyresnėms poroms.

Avižų grūdų nuoviras naudingas siekiant sumažinti cukraus kiekio kraujyje svyravimus. Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui tinka ilgesnį laiką gerti avižų nuoviro, kad cholesterolio sumažėtų.

Vartojant ilgesnį laiką, pagražėja plaukai, skaistesnė darosi oda, sustiprėja nagai ir … vyrų ragai…

Jau daug metų gaminu labai paklausų augalų rinkinį arbatai „Lieknėk“. Džiaugiuosi, kad jis patinka žmonėms, turintiems virškinimo, odos, medžiagų apykaitos sutrikimų. Pagrindinės rinkinio sudedamosios dalys yra mano žemėje be jokio cheminio įsikišimo išaugintos avižos ir nuostabus Pasvalio krašto miežių salyklas. Miežius daiginame ir daigus nuskabome vos 1 cm. ūgio. Tokie daigeliai turtingi aktyvių jaunatviškumą pažadinančių medžiagų.

Kas dieną paruošite šviežio nuoviro iš pusės stiklinės augalų rinkinio „Lieknėk“ ir 2 litrų vandens. Norintiems sulieknėti reikėtų išgerti visą paruoštą kiekį per dieną, ypač tinka pasninkaujant. Jei gersite kas dieną po 1 litrą nuoviro, tiesiog jausitės patogiai. Nukošus nuovirą liks pusė stiklinės tirščių, kuriuos sumalkite smulkintuvu ir sušaldykite į ledukus. Bus puikus šveitiklis odai. Galite keletą ledukų įmesti į vonelę rankoms ar kojoms. Sunaudosite viską, kas yra maišelyje. Jokių atliekų, teršiančių gamtą.

Taigi „Lieknėk“. Kas parašyta ant etiketės, tas ir lininiame maiše. Viskas tiesiai iš gamtos ir jokių E.

Sveikindama Jus, mielieji, sulaukus Šventųjų Kalėdų ir pasitinkant Naujuosius Metus, linkiu kuo geriausios sveikatos. Nebijokite valgyti. Maistas visada teikė žmogui daug pasitenkinimo. Nieko tokio, jei šventinio laikotarpio stalas buvo skalsus. Motina gamta dosniai apdovanojo mūsų šalį augalais, galinčiais padėti kūnui atsikratyti poros nereikalingų kilogramų.

Ant kiekvieno mano gaminio tikrai yra etiketė, už kurios žodžių slepiasi kruopštus darbas ir nuoširdus siekis į Jūsų namus pateikti tai, kas geriausio užaugo ant žaliojo Dievo stalo.