Pats gražumas rudens. Derliaus metas. Tas pats ir vaistinių augalų ūkyje. Uogos, vaisiai, šaknys. Internetas lūžta nuo aprašymų apie putino, šeivamedžio, šaltalankių uogų naudą. Paskaitai ir, atrodo, valgysime šias uogas, gersime jų sultis ir niekuo nebesirgsime. Imunitetas bus stiprus kaip plienas, virškinsime net akmenis.
O aš noriu šiandiena parašyti apie mažą žolelę, kuri taip mėgsta žydėti Saulei nustojus kaitinti ir atvėsus orams. Mintį pakišo žiūrima televizijos laida. Sėdi vienas prieš kitą du vyrai: vienas jau perkopęs šešiasdešimt, kitas keturiasdešimtmetis. Diskutuoja apie vaikų balso teisių atstovavimo suteikimą tėvams. Man patinka šita idėja, bet susirūpinimą sukėlė nesimpatiški maišeliai po abiejų vyrų akimis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki, energingi vyrai, bet tie maišeliai…
Pakalbėkime apie triskiautę žvaginę. Šio augalo galime surinkti du, o drėgną vasarą net kelis derlius. Žolelė mėgsta purią dirvą, mielai auga daržuose, palaukėse, darželiuose, vejos pakraščiuose. Auga gana greitai, bet greitai ją reikia ir surinkti, nes labai mėgstama miltligės, o pavasarį ir amarų. Skruzdės netingi užsiauginti sau „melžiamų karvių“ – saldų ekstraktą išskiriančių amarų, kartais net skruzdėlyną įkuria ant žvaginės šaknų, kad nereikėtų toli vaikščioti. Manau ir jūs pastebėjote, kad skruzdės labai moka pasirinkti augalus, kurie sugeba pasigaminti sveikatai vertingų biologinių medžiagų. Kodėl mums nepasimokius iš šių mažų stipruolių.
Žvaginę raukite su šaknimis, paskleiskite ant pievelės prie šulinio ir gerai nuplaukite. Palikite apdžiūti. Džiovinkite ant drobelės džiovykloje arba orkaitėje 40 – 45 laipsnių temperatūroje. Išdžiūva greitai. Susmulkinkite žirklėmis maždaug 2 cm ilgio gabaliukais ir saugokite popieriniame maišelyje. Būtinai užrašykite pavadinimą ir derliaus metus. Laikykite tamsioje sausoje vietoje. Galioja 2 metus.
Taigi kuo mums naudinga žvaginė.
Tai augalas turintis stiprų antioksidacinį poveikį. Kitaip tariant geriant žvaginės arbatą mūsų kūnas lėčiau sensta. Dažnai pabrėžiamas žvaginės žolės gebėjimas sustabdyti kraujavimą, tačiau šiuolaikinis žmogus vargu ar bėgs rinkti žvaginės prasidėjus kraujavimui iš nosies, išangės ar makšties. Šių kraujavimų priežastis turi nustatyti gydytojas. Jei susirgimas galimas gydyti vaistažolių preparatais, tinka naudoti žvaginę. Žmonėms, turintiems polinkį į pakraujavimus iš gleivinių, trapius kapiliarus, tiems, kam greitai susidaro mėlynės, kas linkęs į mažakraujystę, galima ne tik gerti žvaginės arbatos, paruoštos iš 1 valgomojo šaukšto džiovintos ir susmulkintos žolelės su 1 litru verdančio vandens per dieną, bet ir valgyti jaunų, šviežių žvaginės lapų salotų, naudoti augalą kaip prieskonį.
Žvaginės arbatą tinka gerti negaluojant inkstams, surakinus skausmams stuburą, kamuojant skausmingoms mėnesinėms, sulėtėjus tulžies sekrecijai.
Aš gaminu augalų rinkinį arbatai „Puslelė“ skirtą kasdieniam naudojimui. Jo sudėtyje esantys augalai, kurių tarpe yra 8 procentai triskiautės žvaginės, yra miltelių pavidalo, todėl vartojimas labai paprastas: 1 arbatinį šaukštelį augalų rinkinio arbatai supilate į buteliuką ar gertuvę su vienu litru geriamojo vandens ir taip paruoštą išgurgšnoti per dieną.
Antras augalų rinkinys arbatai labai patinka vyrams. Jo sudėtyje esanti smulkiažiedė ožkarožė nuo seno buvo naudojama vyrų jėgoms atstatyti, o triskiautė žvaginė skirta palaikyti inkstų ir šlapimtakių sveikatai. Kiti sudėtyje esantys augalai palankiai veikia kraujotaką, turi savo sudėtyje gleivinių, rauginių, dervinių medžiagų, galinčių apsaugoti nuo mikrobų sukeliamų uždegimų, taip pat ir prostatos.
Neišsigąskime pirmųjų šaltukų, rudeninės darganos. Saugokime savo sveikatą kas dieną išgerdami žiupsnį laukinių, rankomis surinktų augalų ir nereikės bijoti jokių virusų.
Išlikime jaunatviški ir sveiki.
Adelė
