Dabar pats laikas pakalbėti apie sėklas. Derlius jau aruoduose, išdžiovintas, išvalytas ir laukia pavasario sėjos, kai kiekvienas grūdas ar sėklelė kels į šviesą didžiausią savo viltį – daigą. Sėdėdami prie Šventųjų Kūčių stalo, pirmiausią atsilaušime Dievo duotos Duonos – plotkelio gabaliuką.

Gal ne visuomet susimąstome, kiek daug įvairių sėklų mes naudojame savo buityje. Tai ir kiek „nupešioti“ grūdai košėms virti, rupiau ar smulkiau sumalti į miltus duonelei kepti skirti rugiai, kviečiai. Ragaišiui – avižos, grikiai, žirniai. O kur dar pupos, pupelės, kukurūzai, ryžiai, soros, lęšiai, sėmenys. Ir tai tik plikos sėklos. Bet kiek visko per vasarą sukaupėme dėl sėklas apgaubusio skanaus minkštimo: uogienės iš aviečių, agrastu, braškių, serbentų, vyšnių, slyvų. Kur dar vėsiai rūsyje žiemojantys obuoliai, kriaušės, cukinijos, melionai. Mėgėjai riešutauti prisidžiovino riešutų. Šeimininkės priraugė agurkų su spanguolėmis. Kabo maišeliai pribraukti kmynų, kalendros, garstyčių, peletrūno sėklų. Sumanesnės ir gilių kavos prisimalė. Koks darbštus ir rūpęstingas šeimininkas yra žmogus, besiruošiantis ilgai žiemai.

O kiek nurauta ir į pūdinį sukrauta piktžolių, kurių sėklų net nelaikome vaistais.

Be reikalo.

Mūsų žemės gyvasis pasaulis dalinamas į augalus ir gyvūnus. Augalai yra milijonus metų senesni ir išgyvena šimtus kartų ilgiau už gyvūnus. Taip yra todėl, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jie kvėpuoja anglies dvideginiu ir vykdo savo organizme šaltąją sintezę. Vabzdžių organizmai iš viso atrodo tarsi iš fantastikos filmo, o jų galimybės žmogui neisivaizduojamos. Šaltakraujai žuvys ir ropliai taip pat stebina savo ilgu amžiumi ir ne vienas naudojamas vaistams pasigaminti dėl išskiriamų nuodingų apsauginių medžiagų. Šiltakraujai dėl savo raudono kraujo priversti kvėpuoti deguonimi ir todel sintezė jų organizme yra karšto pobūdžio, paremta degimo proceso. Dėl to lastelėms dažniau kyla genetinių pasikeitimų pavojus ir šiltakraujai serga ir gyvena labai trumpai, palyginus su augalais ir sunaudoja labai daug organinių ir mineralinių medžiagų savo kūnui išauginti ir gyvybei palaikyti palyginus su vabzdžiais. Vabzdžių, žuvų, roplių ir paukščių kiaušinėliai po apvaisinimo vystosi  išorinėje aplinkoje. Žinduolių sėkla – spermatozoidai ir kiaušialąstės, patekę į aplinką, žūna per keletą minučių.

Gi augalų sėklos išlieka vaisingos keletą metų. Kodėl taip nutinka? Augalas visas gyvybines jėgas skiria vieninteliam tikslui – savo palikuoniui. Ir kuo jų daugiau, tuo geriau. Tam pasitelkiamas neisivaizduojamas arsenalas cheminių junginių, saugančių sėklą nuo išorinio pasaulio. Štai šie junginiai mums ir įdomūs, kaip maistinės ir vaistinės medžiagos. Mes turime gauti iš augalų tai, ko patys nesugebame pasigaminti karšto kraujo skalaujamose lastelėse. Labai svarbu gydymą sėklomis derinti su jau naudojamais cheminias medikamentais, nes sėklose esančios medžiagos veikia stipriau ir greičiau, negu kitose to paties augalo dalyse, arba jos gali būti visiškai skirtingos, pvz. baltojo amalo sėklose yra kaučiuko, kuris reikalingas sėklai prisiklijuoti prie medžio žievės ir nesuyra net pakščių skrandyje. Uosio sėklų nelesa nė joks paukštis, bet jos labai geras antibiotikas. Daugelio augalų sėklose yra labai vertingo aliejaus ir jame ištirpusių vitaminų. Tačiau pačios vertingiausios medžiagos yra antihormonai ir antioksidantai. Būtent jie ir lemia ilgą sėklos daigumo išsilaikymą, tarsi sustabdydami senėjimo procesą, kuris nepaliaujamai vyksta gyvuosiuose organizmuose. Pradėjęs maistui naudoti daugiau augalų sėklų, žmogus ne tik vystė žemdirbystę, tapo sėslus, bet ir labai pagausino savo palikuonių skaičių ir pasiilgino amžių.

Savo kūnuose mes turime tris labai svarbius energetinius kanalus:

plaučių – širdies,

inkstų – limfos,

kepenų – kasos.

Visi trys kanalai yra maitinami skirtingomis medžiagomis. Be deguonies mes galime išgyventi keletą minučių, be vandens keletą dienų, be maisto-keletą savaičių. Šių kanalų sveikos veiklos  užtikrinimui reikalingos skirtingos medžiagos, kurias mums pateikia augalai.

Vaistinių augalų panaudojimui yra dvi kryptys:

  1. šildanti – pripildanti;
  2.  ir vėsinanti – ištuštinanti.

Tai priklauso nuo organizmo prigimties ir dabartinės būklės. Visi trys kanalai organizme veikia kartu ir papildo vienas kito stiprybę.

Plaučių – širdies kanalo veiklai naudotinos šios sėklos:

Šildančios – pripildančios – garstyčios, gyslotis, putino, aviečių uogos, liepos sėklos. Naudotinos kai yra peršalimas, ilgai užsitęsus ligai.

Vėsinančios – ištuštinančios – piliarožės, miškinės dedešvos, juodalksnio kankorėžėliai. Kai reikia pašalinti gleives iš bronchų, kai ilgai karščiojama, kosulio sumažinimui.

Inkstų – limfos kanalo veiklai naudotinos šios sėklos:

Šildančios – pripildančios – kadugio, dobilo, žliūgės, pataiso, kaštonų, uosio, durnaropių, klevo. Naudojamos kūno jėgoms sustiprinti, kai ligonis gauna daug cheminių vaistų, po sunkių chirurginių operacijų.

Vėsinančios – ištuštinančios – moliūgų, krapų, kmynų, petražolių, morkų, vynuogių sėklos. Kai  reikia padėti inkstams pašalinti susikaupusias nereikalingas medžiagas, padidinti šlapimo išsiskyrimą.

Kaštonų sėklų poveikis venoms žinomas nuo seno. Tačiau dažniausiai ruošiama jų užpiltinė su degtine netinkamas gaminys, nes labai džiovina odą. Geriausiai veikia tepalas iš sumaltų 100 g kaštono sėklų, sumaišytų su 500 g kiaulės taukų. Šį mišinį reikia pavirti ant labai mažos ugnies 30 min. Nukošti ir supilstyti į švarius stiklinius indelius, būtinai užraštyti, kas indelyje yra. Tinka išsiplėtusioms venoms ir tropinėms opoms gydyti.
Mano gaminamas kaštono vaisių ir pikio su vynuogių kauliukų aliejumi tepalas labai veiksmingas, tik iš gamtinių medžiagų pagamintas tepalas su kaštonų vaisių ištrauka, spiritiniu pikio tirpalu ir žolelių aliejais. Turi rauginių, nuskausminančių, slopinančių spazmus medžiagų, kvercitrino ir kempferolio, pektinų, escino. Stiprina kaujagyslių sieneles, neleidžia kauptis ant jų cholesterolio nuosėdoms. Tinka kojų nuovargiui, venoms, kaklo srities kraujagyslėms, tropinėms opoms, praguloms, sąnarių, sprando, stuburo ataugoms, radikulitui. Galima naudoti žvakučių pavidalu į tiesiąją žarną vidiniam hemorojui. Esant kraujotakos sutrikimams rytais patepti bambą ir gerai įtrinti padus dar gulint. Gulint ant nugaros pakelti rankas ir kojas aukštyn ir purtyti 1 min. pėdas ir plaštakas, kad iš periferinių kraujagyslių veninis kraujas nutekėtų ir atitekėtų šviežio arterinio kraujo. Tinka paraližuotiems, turintiems pragulų, trofinių opų, žaizdų dėl cuklraligės. Jei žmogus nepajėgia pasipurtyti pats, reikia kad kas rytas jį išpurtytų slaugytojas.
Vakare patepti kirkšnis ir pakinklius, vietas virš gurnelių ir virš riešo sąnarių, bei tas vietas kur plečiasi venos nedideliu kiekiu tepaliuko. Taip daryti ne mažiau kaip 30 dienų.

Tinka išsiplėtus veido kapiliarams. Rezultatas pasimato ilgesnį laiką naudojant kaip naktinį kremą.

 

Kepenų – kasos kanalo veiklai naudotinos šios sėklos:

Šildančios – pripildančios – bitkrėslė, avižos, miežiai, varnalėšos, kiečio sėklos, linų sėmenys, dagys, pelynas, pupos.

Vėsinančios – ištuštinančios –blindės kačiukai, kiauliauogės uogos, šeivamedžio uogos, slyvos, arkliarūgščių sėklos.

Cukriniam diabetui, kuris yra organizmo išsekimas, sumažinti galima naudoti tokį mišinį:

1 dalis arkliarūgščių sėklų

1 dalis sėmenų

1 dalis avižų

2 dalys pupų

 

2 valg šaukšus pavirti 30 min. su 1 litru vandens.

Beveik pamiršta yra nuostabioji daržo žliūgė – maža žolelė su galingomis veikliosiomis medžiagomis savo gausiose sėklose. Net mūsų gamtos sąlygomis ji sugeba išauginti 4 derlius, o gelbėdama savo vaikelius, nuskinta kuo skubiau subrandina ir išbarsto tūkstančius sėklelių, taip reikalingų žmogaus kasos ir kepenų atgaivai. Todėl žliugę galite skinti kad ir dabar, sumalti ir užšaldyti atskiromis porcijomis po valgomąjį šaukštą. Imti tokį leduką 3 kartus per dieną, ištirpinti karšto vandens stiklinėje ir gerti 15 min po valgio. Ypač tinka kamuojamiems neurodermito, atopinio dermatito, žvynelinės, egzemos, cukraligės, silpstant regėjimui. Jei sausėja akių, makšties, burnos gleivinė, 1 šaukštą sumaltos žliugės užpilti 200 ml verdančio vandens ir pavirti 3 min., nukošti, atvėsinti. Nuoviru galima drąsiai paskalauti keletą kartų per dieną ten kur tik reikia, apiplauti žaizdas, tropines opas, pragulas.

Iš ilgametės patirties, geriausias pagalbininkas virškinimo ir medžiagų apykaitos sutvarkymui yra mano gaminamas grūdų ir žolelių nuoviras „LIEKNĖK“. Tai augalų sėklų ir žolelių mišinys, kurio pagrindas įpatingai paruoštos avižos ir miežiai bei jų daigai. Mišinys sudarytas tik iš gamtinių medžiagu, be konservantų.

Grūdai užauginti ekologiškai Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio augalų bandymų stotyje. Žolelės ir žolelių sėklos surinktos nuo laukinių augalų Austakynės pievoje ir Girelės miške. Grūdų nuoviras turtingas seleno, kitų mineralinių medžiagų, rauginių medžiagų, amino rūgščių, liuteino, vitaminų. Pagerina kepenų, kasos veiklą. Palengvina virškinimą, stabdo vidurių pūtimą, užkietėjimą. Valo kepenis, žarnyną. Skatina susikaupusių nereikalingų junginių, gleivių pasišalinimą. Gerina savijautą, stiprina kraują, grąžina odą, plaukus, nagus. Tinka sergant akne, jaunatviniais spuogais. Mažina potraukį saldumynams. Kadangi turi daug veikliųjų medžiagų, organizmas nejaučia bado. Pagėrus 7 dienas iš eilės, galima porą, trejetą dienų pabadauti vien tik geriant nuovirą. Išvirtus grūdus galima suvalgyti. Pirmomis naudojimo dienomis gali kiek skatinti tuštinimąsį ir šlapinimąsį. Po to viskas susitvarko. Tinka sergant lėtiniais kvėpavimo organų uždegimais, anoreksija, bulimija, gausiai naudojant cheminius vaistus, sergant cukralige.

0,5 stiklinės grūdų užpilti 2 litrais šalto virinto vandens ir pamirkyti 8 val. Užvirinti ir 30 min. virti ant silpnos ugnies. Verdant galite įdėti džiovintų obuoliukų, erškėtuogių, šermūkšnio, kitokių džiovintų ar šaldytų uogų, aviečių stiebelių, gervuogių ūglių. Jei sergate 12 –pirštės opalige ar gastritu, įdėkite šaukštą sėmenų. Esant įsisenėjusiam vidurių užkietėjimui, verdant įdėkite 8 džiovintas slyvas. Jei norite sustiprinti širdį, įdėkite saują tamsių razinų. Baigę virti nukoškite, jei norite, įdėkite medaus. Laikykite vėsioje vietoje ne ilgiau 12 val., nes greitai pradeda rūgti.

Gerti reikia po pusę stiklinės keletą kartų per dieną prieš ir po valgio, kol išgersite visą paruoštą kiekį. Kaip kasdieninis gėrimas labai tinka vaikams. Nuoviras yra sodraus, malonaus skonio.

Linkiu visiems Lietuvos žmonėms ramių Šventųjų Kūčių, linksmų Kalėdų. Šviesios vilties, prasmingų kasdienių darbų ir stiprios sveikatos Naujaisiais Metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Save my name, email, and website in this browser for the next time I comment.

X