Rūgštynė rūgščioji – Rumex acetosa

Kai su sese daug atsikalbinėdavome nuo užduotų atlikti darbų, tėtis sakydavo: – Jei tingėsit dirbti, galėsit eiti varlių valgyti.

Ir prieštaravimai baigdavosi. Taip šlykštu atrodė valgyti varles. Dabar prekybos centruose ir restoranuose galima įsigyti varlių šlaunelių kaip delikateso. Ir pasirodo jos labai skanios paruoštos su rūgštynėmis.

Kol rūgštynių lapai minkštučiai, kupini vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, eikime rūgštynių pasirinkti. Nors mokslininkai gąsdina jose esančios oksalo rūgšties poveikiu inkstams, bet žmogus tikrai nepajėgus tiek prisivalgyti rūgštynių, kad nuo jų susirgtų. Todėl pavasarinė rūgštelė tikrai labai tiks ir maistui ir vaistui.

Kadangi rūgštynės yra grikinių šeimos augalai, jų maistinės ir vaistinės savybės unikalios.

Vaistinė žaliava ruošiama anksti pavasarį iš šaknų, augalui žydint iš lapų ir jaunų žiedų, sėkloms nokstant iš subrendusių žiedynų.

Šaknyse kaupiasi oksimetyl antrachinonai, emodinas, flavanoidas nipodinas, pirokatechininės ir pirogalinės grupių rauginės medžiagos antraglikozidai, frangulaemodinas, chrizofaninė, kofeininė ir brasidininė rugštys, sakai, rūgštyninė -kalcio druska, vitaminas K, organinio pobūdžio geležies junginiai.

Lapuose gausu vitamino C, antraglikozidų, rutino. Rūgštų skonį lapams suteikia rūgštyninė – kalio druska.

Žieduose ir sėklose randamas pigmentas karotinas – provitaminas A. Flavanoidas hyperizidas retai aptinkamas augaluose pakankamu kiekiu randamas paraudusiuose rūgštynių žieduose.

Sėklose kaupiasi antrachinonai ir rauginės medžiagos.

Norint visapusiško poveikio, patarčiau prisirinkti visų augalo dalių po lygiai. Geriausia sudžiovinti, pasverti mažiausią pririnktą dalį ir po tiek pat pridėti kitų. Susmulkinti kuo smulkiau, galima net sumalti kavamalėje iki miltelių. Suberti į sandarų indą, užrašyti pavadinimą ir derliaus metus. Galioja 24 mėnesius. Pusę arbatinio šaukštelio suberti į pusę stiklinės kambario temperatūros vandens, gerai išmaišyti. Gerti 2 kartus per dieną prieš valgį.

Veikia prieš kirminus, valančiai kraują, kaip priešnuodis apsinuodijus maistu, mažina žarnyno pralaidumą.

Pasižymi bektericidinėmis, priešuždegiminėmis, viduriavimą mažinančiomis, peristaltiką skatinančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis.

Tinka nuo avitaminozės, esant geležies trūkumui.

Naudojant išoriškai kaip pabarstus ar košelę su virintu vandeniu gydo žaizdas.

Man patinka rauktalapės rūgštynės – Rumex crispus. Jos kiek aukštesnės už rūgščiasias rūgštynes, sunokina didesnį sėklų derlių, o šaknys yra tiesios ir ilgos, bei minkštos, lengviau susmulkinamos. Su rauktalape rūgštyne jau daug metų gaminu augalų rinkinį arbatai „Lieknėk“.

Pavasaris, trūksta vitaminų, puola virusai, todėl vis tik išsivirkime sriubos su jaunais rūgštynių lapais ir „varlėmis“.

Varlių sriubai reikės:

Vandens 2 litrų

Rūgštynių lapų 500 g

Kiaušinių putpelių 12 vienetų

Miltų burnočių 2 valgomųjų šaukštų

Miltų kviečių viso grūdo 2 valgomųjų šaukštų

Druskos

Rūgštynių lapus perrenkame, nuplauname, sudedame į rėtį nuvarvėti.

Iš visų kiaušinių ir miltų išplakame skystą tešlą, įberiame žiubsnelį druskos, dar paplakame.

Užviriname vandenį, įberiame žiubsnelį druskos.

Rūgštynes supjaustome, suberiame į verdantį vandenį.

Maišydami vandenį per burokinę tarką kuo plonesne srovele į puodą supilame tešlą. Paverdame 2 minutes. Nukaičiame.

Sriuba paruošta. Valgome su duonos skrebučiu arba pakepintomis bulvėmis.

Skanaus.

Adelė