Kaip atrodytų Lietuva be obelų sodų? Kokių tik jų neturime: baltiniai, alyviniai, serengiai, antaniniai, papinkos, ananasiniai, saldiniai, „bačkutės“, lenktašakiai, geležiniai, cukriniai – tai tik keli senelio sode augančių obelų pavadinimai.
Kiekvieną rudenį šventas reikalas buvo išskinti obuolius, juos supilti ant gryčios aukšto. Mūsų namuose obuolių būdavo beveik kiaurus metus. Pirmieji į trilitrinius stiklainius sulįsdavo mažesnieji baltiniai kompotui, paskutinius suvalgydavome geležinius prieš Velykas. Didžioji dalis obuolių išvažiuodavo į Rygos turgų, kur babytė ir senelis veždavo juos kas antrą savaitę nuo pat derliaus pradžios, turėjo savus pirkėjus, laukiančius būtent mūsų sodo obuolių.
Senelio sodo obelis išsaugojau. Dabar tos senosios veislės nebemadingos, bet mūsų šeima kas mėnesį gardžiuojamės vis kito skonio obuoliais.
O kiek obuolių Lietuvoje liks nenuskinta, nesuvalgyta, iš jų nebus išspaustos sultys, užraugtas vynas, actas, išvirta uogienė ar obuolinis sūris. Niekais nueis per vasarą vaisiuose sukauptos taip reikalingos mūsų kūnams organinės obuolinė, citrininė, chlorogeninė, arabininė, skruzdžių, kaproninė ir kaprininė rūgštys, pektinai, rauginės, dažinės medžiagos, fruktozė, gliukozė, sacharozė, organiniai geležies, fosforo junginiai, mineralinės druskos, vitaminai B ir C, provitaminas A, etriniai aliejai, flavonoidai. Mergaitės nesuvers karolių iš obuolių sėklų, kad žiemą, pakramsnodamos po kelias sėkleles kas vakarą, pagražintų odą ir plaukus juose esančiais aliejais ir glikozidu amigdalinu. Nekvepės namai džiovintais obuoliukais rugsėjo naktimis ir nevirsime saldžios sriubos su leistiniais „kleckais“ ir gvazdikėliais. Nemarinuosime burokėlių obuolių sultyse kitos vasaros šaltibarščiams. Neatsinešime „karbo“ obuolių iš rūsio ir nesugraušime jų draugiškai susėdę prie stalo, nelauksime, kol orkaitėje iškeps obuolių pyragas „su ragučiais“, neužraugsime kopūstų su antaniniais obuoliais ir morokomis, namai nepakvips šviežiai virta obuoliene su cinamonu. O ant kūčių stalo nebus silkės obuolių pataluose su burokėliais ir svogūnais. Kalėdų Senelį, atnešusį vaikams dovanų, vaišinsime ne raudonais lietuviškais obuoliais, jų sultimis ir trupininiu obuolių tortuku, o mandarinais, apelsinais, avokadais, mangais ir dar velniai žino kuo.
Garbiname iš tolimųjų šalių atvežtus vaisius, kuriuos auginant ir gabenant sunaudojama daug energijos, vandens, chemikalų ir trąšų. Nuomonės formuotojais ir dietistais pasivadinę veikėjai siūlo vis naujus patiekalus iš egzotika dvelkiančių svetimybių. Bet ar tikrai norime būti išvaryti iš rojaus?
Arbatos iš liepžiedžių ir obuolių žievelių receptas
Mažalapės liepos žiedų 100 g.
Mažalapės liepos lapai 50 g.
Naminės obels vaisių žievelės 50 g.
Valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite puse litro verdančio vandens, leiskite pastovėti 15 – 20 min. Gerkite stiklinę vakare šiltos, jei jaučiate rėmenį, pykina nėštumo metu, sunkiai užmiegate. Per dieną išgerkite atšalusį arbatos likutį. Vartokite bent 21 dieną iš eilės.
