Peršalimo ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas.
O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti organizmo būklę ir ligos eigą. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.
Įsitikinus, kad tai tik peršalimas, galime gydytis naminėmis priemonėmis. Pirmiausia peršalusį žmogų reikia sušildyti. Tam tinka šilta antklodė, vilnonės kojinės, vilnonis megztinis. Kol paruošime karštą arbatą, galima ištrinti nugarą, krūtinę, padus ir delnus “Ievos” tepalu. Ko prisirinkome per vasarą, tuo ir gydykimės. Peršalimo ligoms gydyti augalai žinomi beveik kiekvienoje šeimoje. Tai ir avietės stiebas, ir liepžiedžiai, ir medus, ramunėlės skalauti gerklei. Gydant peršalimo ligas, labai svarbu nustatyti, ar tai yra ligos simptomas, ar apsauginė organizmo reakcija. Nesunkiai sergantys ligoniai slaugomi namuose, jiems per parą duodama iki 2 litrų vaistažolių arbatos su medumi. Labai tinka vaisių ir uogų sultys su minkštimu. Tinka aviečių uogienė, su cinamonu kepti antaniniai obuoliai.
Esant užgultai nosiai daromos šaltos inhaliacijos su česnakais, krieno šaknimi, svogūnu. Vieną iš šių augalų susmulkinti, sudėti į puslitrinį stiklainį ir gerai uždaryti. Po pusvalandžio galima kvėpuoti atidarius stiklainį. Įkvėpti ir sulaikyti burnoje 5 – 6 gilius įkvėpimus 6 – 8 kartus per dieną.
Mažiems vaikams galima duoti pakvėpuoti mano gaminamą pagalvėlę „Eglutė“. Jos sudėtyje yra kalninių pušų spyglių ir pluoštinių kanapių žolės.
Augalai, naudojami peršalimo ligoms gydyti, yra skirstomi į grupes, pagal jų poveikį ir panaudojimą tam tikram ligos etapui. Pirmąsias 2 dienas vyksta audinių pabrinkimas, organizmas atsako į patekusį užkratą. Kadangi apsauginių reakcijų slopinti nepatartina, pirmąją ligos dieną galima tik raminti būklę. Tam labai tinka žolelių arbatos, skatinančios prakaitavimą ir miegą, mažinančios temperatūrą. Žmogus tiesiog gerai išsimiega ir atsibunda pasveikęs:
Paimkite ankstyvojo šalpusnio žiedų 20g, liepžiedžių 10g, miškinės avietės stiebo 10g, plačialapio gysločio lapų 10g, dirvinio asiūklio žolės 10g, žoleles sumaišykite.
Valgomąjį šaukštą mišinio termose užpilkite 1 l verdančio vandens ir leiskite pastovėti 2 val. Gerkite po pusę stiklinės daug kartų per dieną, galima pasaldinti bičių medumi.
Antrasis etapas, tai plazmos, turtingos fibrino ir eritrocitų prasisunkimas į pažeistus audinius. Jis tęsiasi 1 –2 dienas. Šiuo metu naudojami baktericidinių savybių turintys augalai:
Ajeras, beržas, jonažolė, medetka, šalavijas, eukaliptas, ąžuolas, gyvatžolė.
Paimkite 1 arbatinį šaukštelį ajero šakniatiebių, sumalkite kavamale, miltelius užpilkite 1 stikline verdančio vandens ir pavirkite 5 min. ant mažos ugnies. Kai praauš, įdėkite 2 valgomuosius šaukštus medaus, gerai išmaišykite. Gerkite mažais gurkšneliais 5 – 6 kartus per dieną, kol išgersite visą paruoštą kiekį.
Trečiasis etapas yra ligos išeitinis. Audiniuose susikaupęs fibrinas pradeda skystėti, veikiamas proteolitinių leukocitų fermentų, vyksta palaipsnis eksudato skirstymas. Šiuo metu yra naudojami gleives skystinantys augalai: aukštosios piliarožės žiedai, juodojo šeivamedžio uogos, juozažolė, baltojo (dirvoninio) dobilo žiedai. Jų arbatų reikia gerti didelį kiekį – po porą litrų kas dieną bent penkias dienas iš eilės.
Persirgus peršalimo ligomis, organizmo atsistatymas tęsiasi ilgai. Todėl dar tris savaites reikia gerti žolelių, valančių organizmą, arbatų. Gerai kraują valo juodalksnio kankorėžėliai, granato žievėlės, ąžuolo žievė, barbariso šaknys, ievos žievė, kraujalakės žolė. Stiprina organizmą: didžiosios dilgėlės žolė, debesylo šaknys, jonažolė, karčiojo pelyno žolė.
Galutinai gydo: pelkinio pūkelio žolė, šaltalankio aliejus, medėjančio alijošiaus ir medaus sirupas.
Karkalus, patinimus mažina spazmolitinių savybių turinčių augalų nuovirai ar sirupai: valerijono šaknies, mėtos žolės, čiobrelio žolės, krapų sėklų, pankolio sėklų, kalendros sėklų.
Paskutinysis etapas tai imuniteto stiprinimas. Jis tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Pripažinti ir patikrinti imuniteto stiprintojai yra šie augalai: ajeras, dedešva, aralija, beržas, jonažolė, žemuogė, auksinė šaknis, medetka, dilgėlė, varnalėša, dirvuolė, kraujažolė, asiūklis, beržo grybas, ugniažolė, erškėtuogė, eleuterokokas.
Sušilkite prie puodelio kvapnios žolelių arbatos ir bus nebaisūs permainingi lietuviškos žiemos orai.
Adelė
