Miegokit, Žolelės
Švelnus Vėjas, meili Saulė, tyras Vandenėlis, šilta Žemelė užaugino vaistingųjų augalų derlių.
Meili širdis, rūpestingos rankos jį surinko ir užmigdė.
Miegokit, mielosios žolelės, kol neprisireiks prižadinti Jūsu stebuklingų galių.
Žmogaus stiprybei, sveikatai, laimei.
Reikia daug rūpestėlio, jėgų, proto ir žinių, kad teisingai surinktum ir paruoštum naudojimui augalus.
Dažnai iš vegetarų tenka išgirsti, kad jiems gaila žudyti gyvūnus.
Retai išgirsi, kad gaila žudyti augalus.
Augalų šaknis, lapus, žiedus, uogas, vaisius, sėklas.
Žmogus pasiima, neklausia, neprašo.
Žmogus pasako: – Man reikia.
Motinai Žemei svarbi kiekviena gyvybė.
Kiekvienai gyvybei skirta sava vieta po Saule.
Kas svarbiau?
Jėga ar pagarba?
Prievarta ar meilė?
Noras ar tikslas?
Žmogus sako: – Aš noriu.
Savo norui pasiekti žmogus mokosi, keliauja, dirba.
Bet ar viską Žmogus gali?
Beatodairiškai siekdamas savo noro Žmogus žino, ko jam reikia.
Tada galima apšaukti kitaip manančius šarlatanais.
Menkinti ir su žemėmis trypti kūrėjus ir Gamtos tausotojus.
Vėliau be jokio sąžinės graužimo plagijuoti jų įdėjas, kurinius, gaminius.
Pamėgdžioti tą, kurį dar taip nesenai apšaukei šarlatanu.
Vaidinti žolininką, gyduolį iš prigimties, išminčių.
Tapti mokytoju, o dar geriau vadovu.
Iš visų jėgų, su azartu vadovauti apšauktiesiems šarlatanais, nevispročiais, neprisitaikėliais.
Priversti juos paklusti vartotojų kultūrai, arba sunaikinti.
Taip reikia.
Kažkam, kieno kaprizai svarbiausi, kuris apsuptas būrio padlaižūnų, kuris rankoje laiko pinigus.
O kas užmigdys Žoleles?
Kas prižadins jas Žmogaus laimei, sveikatai ir grožiui?
Miegokit, Žolelės.
Jums draudžiama kvepėti, dilginti, skatinti prakaitavimą, malšinti skausmą, lengvinti kosulį, gerinti apetitą, valyti
kraują, stiprinti kaulus, mažinti uždegimą, atstatyti imunitetą.
Milijonus metų Jūs tai darėte, o dabar nebegalite. Draudžiama.
Jūs, Žolelės, Jūsų rinkėjai ir mėgėjai turite paklusti kažkieno užgaidoms.
Pasitraukti iš kelio galingų vaistų gamyklų savininkams.
Jus privers augti didžiuliuose laukuose, tręs ir purkš chemikalais, nupjaus žoliapjove, sumals elektriniame malūne,
supakuos ir parduos didžiuliame supermarkete.
Arbatos iš tokių pramoninių žolelių bus pavadintos ištiktukais: puk- puk, che – che, apči, pur –pur ar panašiai, nes
net tokių, prievarta užaugintų žolelių veikliųjų savybių nevalia nurodyti.
Taigi miegokit, Žolelės.
Miegokit, kol gudručiai dideliuose valdiškuose rūmuose “ iš didelio rašto, neišeis už krašto“.
