„Kaip išvengti rudens ligų … ” interviu iš „Mamos žurnalas”

Alternatyvios organizmo stiprinimo priemonės. Žolininkės Adelės Karaliūnaitės patarimai kaip stiprinti vaikų imunitetą – interviu iš 2014 metų „Mamos žurnalo” Nr.12 (gruodžio mėn.)

1. Ar Jūs tikite, kad imunitetą galima kokiomis nors priemonėmis sustiprinti?

Imunitetas tokia keista organizmo savybė, kad kartais sunku suprasti, kas dedasi. Atrodo ruduo, pats vaisių, šviežių daržovių metas, o vos tik pūsteli šaltesnis vėjelis, ir pasileidžia snargliai. Man atrodo, kad geriausias imuniteto stiprintojas yra tinkama mityba, būtinai kiekvieną dieną naudojant laukinių augalų – uogienės, gilių kavos, vaistažolių iš gamtos arbatų, gero karvės pieno sviesto. Antroje vietoje yra mankšta kiekvieną rytą ir būtinai ją darykime kartu su vaikais. Trečias svarbus užsiėmimas yra pirtis kas keletą dienų. Ypač šaltu metu bent kartą per savaitę reikia gerai išsiperti, ir ne bet kaip, o kaip reikiant su vanta ir minkštu garu. Svarbiausia priderinti pirtį sau. Jei negalite eiti į labai karštą, eikite į vėsesnę arba garinę pirtelę. Nei dušas, nei vonia pirties neatstoja.

2. Jei taip, kada tą reikia daryti – visus metus, nuo rudens iki pavasario?

Mūsų kūnas nemėgsta staigių permainų. Pasižiūrėkite, kaip keistai jaučiamės dėl kažkieno be reikalo sugalvoto laiko sukinėjimo. Juk jei pietaudavome pirmą valandą dienos, tai visa virškinimo sistema tam laikui ir ruošiasi. Skrandžiui laikrodžio neparodysi. Todėl jei jau pradėjome bėgioti rytais, geriau taip ir darykime visą likusį gyvenimą, jei tapome vegetarais, tai nebebandykime gyvūninio maisto. Kuo nuosekliau gyvensime, tuo labiau organizmas prisitaikys ir sukaups sveikatos atsispirti virusams ar oro permainoms.

3. Ką iš liaudiškų priemonių labiausiai vertinate Jūs pati?

Aš labai vertinu karvės sviestą ir trupučiuką ko nors sūraus vakarienei. Tai gali būti sūdytų lašinukų 50 gramų ar ketvirtis silkutės nesuminkštintais kaulais. Sviestą geriausia laikyti sūdytame vandenyje. Tada jis nesusisiekia su ore esančiu deguonimi ir nesensta. Aš rytais verduosi tokią truputį tibetietišką „campą”. Užplikau arbatinį šaukštelį augalų mišinio arbatai „Pienė karalienė” stikline verdančio vandens ir į jau pravėsusią iki tinkamos gerti temperatūros įdedu arbatinį šaukštelį sviesto ir ant peilio galo jūros druskos. Augalų rinkinyje arbatai „Pienė karalienė” yra vaistinės pienės šaknų, didžiosios varnalėšos šaknų, sėjamosios avižos grūdų, sėjamojo miežio grūdų ir daigų, dvinamės dilgėlės žolės ir šaknų, plačialapio gysločio žolės, erškėčio uogų. Tai augalai, kuriuose esančios medžiagos palankiai veikia virškinamąjį traktą, pagerina peristaltiką, todėl žarnyne pasigamina pakankamai T-limfocitų, geriau pašalinamos nebereikalingos atliekos iš virškinamojo trakto. Stiklinės tokios arbatos užtenka pusryčiams. Pavasarį prisišaldau apie 350 litrų beržų sulos ir stengiuosi jos gerti kiekvieną dieną po litrą. Kartais į sulą įpilu mineralinio vandens stiklinę, kartais įdedu šaldytų laukinių aviečių, bruknių, spanguolių ar į ledukus sušaldytų maltų žliugės, agurklės žolių, arbatinį šaukštelį augalų tyrės „Citvaras” su bitkrėsle ir medumi bei juoduoju beržo grybu.

4. Ką rekomenduojate ir taikote savo anūkų gyvenime?

Mano anūkai labai skirtingo amžiaus. Vyresnėlis Naglis jau tikras vyras. Kadangi jis labai greitai augo ir yra aukštas, jam teko duoti augalų rinkinio arbatai „Milžinas”, stuburą ir sąnarius tepti tepalu „Sidabrinis raitelis” kurie šiaip jau skirti vyresnio amžiaus žmonėms, esant kaulų retėjimui ir sąnarių dilimui. Dar visai mažam, kad neiškryptų kulkšnys, jas bintuodavau liepos karnomis.
Viduriniajam Gediminui greitai penkeri. Marti labai domisi gamtinėmis priemonėmis ne tik sveikatai, bet ir namų priežiūrai, todėl visa sūnaus šeima pastoviai naudoja mano Kiškio vaistinėlės gaminius. Tai „Kiškio taukai” visoms odos problemoms, ir arbatos „Kiškis galiūnas” imuniteto pastiprinimui, „Kiškio ausytės” jei puola peršalimas. Šiuose gaminiuose yra šermukšnio uogų. Tai visa mikrovaistinėlė, pagerinanti organizmo sugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, netgi labai stipriai užterštos, nes gerai šalina iš organizmo laisvuosius radikalus.

5. Ką žiemą turėtų savo namų vaistinėlėje turėti kiekviena mama? ( liepžiedžių ir pan.?)

Miestietė mama turi didžiulį rūpestį dėl be galo užteršto oro. Štai tik prasidėjus šildymo sezonui virš miestų jau tvyro smogas. Kur bėgti nuo tokio oro? Kokiomis vaistažolėmis gydyti nuo dulkių, kylančių dėl niekada neplaunamų šaligatvių, ant kurių spjaudo atviros TBC nesigydantys asocialūs asmenys? Kaip elgtis, kai nežiūrint į tai, kad nuo kiekvieno uždirbto lito 61 centą atidavęs valstybei per mokesčius, susirgus gausi tik dalį algos, o kadangi dvi dienas apmokėti turi darbdavys iš savo kišenės, tai dar ir teks jaustis kaltai prieš jį? Todėl iki paskutinių jėgų net sirgdami žmonės eina į darbą ir platina virusus ir bakterijas aplinkui. Todėl ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi, turime būti stiprūs, kaip jaučiai. Daugiausia stiprybės suteikia purpurine spalva žydintys augalai: vaistinė plautė, vaistinė agurklė, raudonasis dobilas, rausvažiedė radiolė, bazilikas, mėta, raudonėlis. Daugumą imunitetą stiprinančių augalų žmonės nuo seno naudoja maisto pagardinimui. Labai vertinga daržovė yra raudonasis burokėlis. Ypač paraugintas, kai prie jo veikliųjų medžiagų prisideda ir rugimo fermentai. Augalus, stipriai veikiančius imunitetą, reikia naudoti saikingai, nespausti organizmo. Kaip jau minėjau, geriau po truputį, bet kas dieną.
Visiškai kiti augalai yra naudojami esant autoimuniniams susirgimams – žvynelinei, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, sisteminei vilkligei. Šiais atvejais geriau tartis su gydytoju.

6. Ką daryti mamoms, kurių vaikai nuolat serga?

Padaryti gyvenimo būdo patikrinimą. Gal teks keisti viską, net gyvenamąją vietą. Moteris motina turi atlikti daugybę pareigų, kad jos šeima būtų sveika ir laiminga. Tiesiog negali būti atidėliojami svarbiausi darbai ir ypatingai svarbu visus šeimos narius išmokyti sveikai ir tvarkingai gyventi. Tam reikia labai daug kantrybės ir netgi gudravimo. Juk kiekvienai mamai smagu, kai vaikai dalyvauja šeimos veikloje. Vasarą teko pietauti Juodkrantėje kavinėje. Prie gretimo stalelio susėdo šeima: tėtis, mama, paauglė dukra, apie 12 metų sūnus ir apie keturių metukų mažylė. Mama ir paauglė tuojau išsitraukė išmaniuosius, tėtis greitai paskaitė menių, paklausė kas ką valgys ir įniko į planšetę. Mažoji mergytė pradėjo muistytis, bet pamatė vaikams skirtus pieštukus ir piešimo popierių. Paklausė mamos, ar gali piešti. Mama liepė prašyti padavėjo ir toliau maigė išmanųjį. Dvylikametis berniukas sėdėjo vienišas ir liūdnas, nes neturėjo mobilaus telefono. Net valgydami, visi buvo užsiėmę telefonais. Taip šeima pietavo vasarą Juodkrantėje nesikalbėdami, nebendraudami, nekreipdami dėmesio į nuliūdusį berniuką, kol jis tyčia išliejo stiklinę su sultimis. Štai tada ir pasimatė tikrasis mamos ir tėčio elgesys. Vaikas buvo garsiai apšauktas kvailiu, ir dar negražiau. Koks jis užaugs? Kokiom ligom jie jau serga ir dar susirgs? Kaip slaugys ir užjaus ligonį, jei negalės atsiplėšti nuo mobilaus telefono? Gal meilė ir rūpestis pasireikš tampant vaikus po poliklinikas ir girdant antibiotikais? Kam važiuoti žaisti mobiliaisiais į Juodkrantę? Vaikui kur kas didesnis stresas būti tėvų ir sesers apšauktam svetimiems girdint, negu namuose.
Atidumas, supratingumas, darbštumas ir kantrybė, sugebėjimas užjausti, priglausti, paglostyti laiku. Būnant kartu kuo daugiau kalbėtis, bendrauti, mylėti. Jūsų namuose Meilė yra svarbiausias vaistas.

http://mamoszurnalas.lt/kaip-adele-karaliunaite-gydo-savo-anukus/

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Save my name, email, and website in this browser for the next time I comment.

X