Taip dainuoja mūsų krašto žmonės, džiaugdamiesi gaiviuoju gėrimu – sula.
Sula yra mūsų brolių medžių kraujas. Kiekvieno ji skirtinga – nuo gintaru pavirstančių spygliuočių sakų iki kaučiuko gamybai tinkančios fikusinių medžių sulos atogrąžų miškuose.
Svarbiausias sulos uždavinys yra greitai medžio kamienu aukštyn nunešti giliai jo šaknyse sukauptas skystas reikalingas maistines medžiagas ir užgydyti pažeistas vietas“.
Ja galime mėgautis visus metus, tereikia užšaldyti. Tobulo skonio sulai suteikia gamta, bet norint paįvairinti kasdienį jos gėrimo ritualą, galima į stiklinę įmesti keletą užšaldytų mėlynių, braškių, vyšnių, spanguolių uogų. Jei jų neturite, įmerkite keletą juodojo serbento šakelių su pumpurais, įpilkite šaukštelį svarainių ar agrastų sirupo.
Ką aš gaminu iš sulos?
Labai vertinga tyrė „Visuma“ iš augalų, beržų sulos ir medaus.
Man patinka rauginti augalus, laukti, kol baigsis keletą mėnesių trunkantis rūgimas ir, atidarius statinę, pasklis savitas kvapas, kiek rūgštokas, dvelkiantis sedulos uogų gaivumu. Paragavus gomurį nustebina medėjančio alijošiaus sulčių kartumas, kurio nenustelbia net bičių medaus saldumas.
Ir vėl gerosios gamtos jėgos nugalėjo, apdovanojo už ilgą ir kruopštų triūsą gėrimu, sugrąžinančiu jėgas po ilgų žiemos mėnesių, pagreitinančiu virškinimą, palengvinančiu kvėpavimą, atgaivinančiu kraują.
Duokime jos gerti vaikams, anūkams, draugams bei patys gerkime į sveikatą. Kiek sulos reikia išgerti? Viskam yra saikas. Gerkite tiek, kiek norite. Organizmas pats pasufleruos, kada jau gana. Žmogaus polinkis maitintis įvairiais maisto produktais apsaugo nuo besaikio kokio nors vienos rūšies maisto vartojimo. Kai kūnas pasisotins sulos teikiamomis gėrybėmis, jos paprasčiausia kurį laiką nebenorėsime. Gersime kitus gėrimus, gal sultis, gal šaltinio vandenį.
Dabar visi peikia cukrų. Ne vieno augalo suloje yra daugiau ar mažiau cukraus.
Net mano palmė pagamina tiršto į sakus panašaus cukraus ir gana gausiai.
Augalų cukrus yra maistas vabzdžiams. Gyvūnai, tarp jų ir žmogus, mėgsta saldžius vaisius, gerina skonį tobulindamas vietines veisles, vežasi juos iš už jūrų marių. Ir tikrai jokia gėda būti smaližiumi.
Vaikystėje labai mėgome „mekerį“. Juodos duonos žiauberį supjaustykite stambiais kubeliais, užpilkite juos pora stiklinių sulos, galite įberti žiupsnelį kmynų, pasaldinti šaukštu medaus. Palaikykite vėsioje vietoje pusvalandį.
Skanaus.
