Mėgstu rudenį. Nuo obuolių linkstančias obelų šakas, anūkų smakriukais tekančias saldžias jų sultis, rasotas kriaušes pievelėje, raudonus burokėlių bumbulus ežioje. Derliaus laikas, laukus ir sodus užliejusi gausa, rūpesčiai, kaip geriau panaudoti dosnias Saulės ir Žemės dovanas.

Kiekviena šeimininkė stengiasi pripildyti sandeliuką skaniausių atsargų. Prisimenami šeimos receptai, agurkų raugimo paslaptys, obuolienių virimas, grybų marinavimas.

Maistas toks svarbus mūsų sveikatai. O kiek įvairios informacijos apie sveiką ar nesveiką mitybą galima rasti informacijos priemonių džiunglėse. Man labai įdomūs pasakymai, kad esame tai, ką valgome. Labiau nusikalbėti tikriausia jau nebeįmanoma. Jei valgome bulves, tai argi mes tampame bulvėmis? Mes esame tie, kuo gimėme – žmonės. Kūdikiai, vaikai, paaugliai, subrendėliai, senukai. Gimėme ir mirsime žmonėmis. Esame žinduoliai visavalgiai. Iki 25 metų amžiaus auga mūsų ilgieji kaulai, tada sustojame ir porą dešimtmečių esame subrendėliai. Gimdome vaikus, kuriame verslus, galime daug ir sunkiai dirbti, gausiai maitintis.

Tačiau šiuo metu tampame labai pažeidžiami įvairių teorijų. Tiesiog turime pinigų ir galime juos išleisti ten, kur mus pavilioja visagalė reklama. Dar neteko sutikti šimtamečio žaliavalgio, kai visavalgių šimtamečių yra ne vienas. Neteko girdėti apie amžinybės pasiekusį vegetarą ar jogą. Populiarios pasakaitės apie Tibeto vienuolius, nors kažin ar atsiras bent penki tautiečiai, pasiryžę jais tapti. Vilioja tai, kas toli ir sunkiai pasiekiama.

Įdomiausia, kad vadinamasis super maistas, suteikiantis sveikatos mūsų kūnams, labai lengvai pasiekiamas. Bet lietuviai vėl paliks supūti obuolius, visą žiemą raudonuos nenurinktos erškėtuogės, miškuose liks gausus šermukšnių uogų derlius. Grybaudami grybštelėkime ir keletą šilinio viržio šakelių, kadugio uogų saują. Tinginio darbas rinkti gervuoges, nes kiek randi, tiek suvalgai. Nei kam pasigirsi, nei parodysi, o sveikatai nauda didelė.

Bet kuris gamtoje savaime užaugęs augalas ar gyvūnas gali tapti super maistu. Svarbu tinkamai surinkti ir paruošti. Ir nepamiršti, kad tokio maisto reikės visas 365 metų dienas kiekvienam šeimos nariui. Tobuliausias paruošimas ilgam saugojimui – užšaldymas kasdieninėmis porcijomis. Taip paruošus galima imti porcijomis ir jas naudoti ruošiant žaliuosius kokteilius, nuovirus, gaminant kasdienį maistą.

Rudenį praturtina ir vaistažolių atolas. Ramus laikas rinkti kraujažoles, takažoles, dilgėles. Patogu surinkti gysločių sėklas, gudobelių ir sedulos uogas, kaštonus. Dar pakanka šilumos juos išdžiovinti.

Truputį atvėsus, ateina stebuklingųjų šaknelių kasimo metas. Ištuštėjusias džiovyklas užpildo pienių, varnalėšų, dilgėlių, laukinių morkų, šventagaršvių, žiognagių, taukių, sidabražolių, runkelių šaknys. Deriniuose su grūdais ir pelenais, jos puikiai patenkina kūno mineralinių medžiagų poreikį, palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Ruduo derliaus ir pilnatvės metas. Kai gamtos dovanos tokios gausios, labai lengva prarasti pusiausvyrą. Geriau ragauti kas dieną po truputį, negu prisikirst už du visai žiemai.

Gyvename laikus, kai prekybos centrai dirba kiaurus metus. Tačiau daržovių ir vaisių skyriuose net su žiburiu nerasi vaisinės muselės, tuojau pat atlekiančios prie chemikalais neapdorotų gamtos gėrybių. Todėl nepatingėkime aplankyti senelio sodo, mamos daržo, vaikystėje išlakstyto miško. Gamta apdovanos mūsų sveikatai reikalingu maistu, kuris padės išvengti rudens darganų palydovų – virusinių ir mikrobinių peršalimo ligų.

Skanaus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Save my name, email, and website in this browser for the next time I comment.

X