Odos, nagų ir gleivinių grybeliai

Nėra pasaulyje vietos, kur neaptinkamos grybų sporos. Tai  labai atsparūs aplinkos poveikiui organizmai. Deja, ne viena jų rūšis yra ligas sukeliantys. Jų sukelti negalavimai persekioja žmogų nuo pat gimimo, kai baltu švelniu, tarsi pūkas apnašu pasidengia kūdikio burnytės gleivinė, iki pat senatvės, kai kojų nagai būna tokie sustorėję, kad nors kirviu kapok.

Kaip žolelėmis padėti apsisaugoti nuo grybelių sukeliamų susirgimų, užsikrėtus juos gydyti, o pasveikus nebesusirgti.

Gamtoje lygybės nėra ir stipresnė gyvybės forma visada įveikia silpnesnę. Tik galinga imuninė sistema sugeba kovoti su milijonais mus atakuojančių mikroorganizmų, kurie nesnaudžia nei dieną, nei naktį, nei vasarą, nei žiemą.

Stebėdama savo pacientus, supratau, kad grybelio gydymui vieno kokio nors preparato neužtenka, todėl pasitelkiu visą arsenalą priemonių, padedančių jį įveikti.

Kūdikių burnytės grybeliui tinka labai mažos dozės „Ievos“ tepaliuko. Tam reikia ant čiulptuko arba žindyvės spenelio užtepti degtuko galvutės dydžio tepalo gabaliuką 5 – 6 kartus per dieną.

Makšties grybelio gydymui tinkamiausias „Ugniažolės“ tepalas, iš kurio galima namų sąlygomis pasidaryti žvakutes ir įvesti žvakutę į makštį 1 – 2 kartus per parą, prieš tai pasiplovus Ugniažolės raugu, praskiestu pusiau su virintu vandenuku. Naudojimas ilgas, ne mažiau kaip 30 dienų, net jei grybelio požymiai ir išnyktų.

Naudojant žvakutes iš Ugniažolės tepaliuko, tuo pat metu tiktų gerti Ugniažolės raugo, kuris gerai valo kepenis ir veikia kaip citostatikas, sustiprinantis ląstelių atsparumą infekcijoms. Kad būtų stipresnis kraujas, galima išgerti kursą „Žievių nuoviro“. Jis pagerina kraujo gamybos organų veiklą, tarsi užkonservuoja į kraują patekusius mikroorganizmus, surišdamas juos su rauginėmis medžiagomis – taninais. Taip grybelių sporos ir kitos pakitusios kraujo ląstelės lengviau pasišalina per inkstus. Ypač tinka sirupas iš kalankės, alijošiaus ir sedulos uogų „Sansara“ moterims, kurias kamuoja ne tik makšties grybelis, bet ir kitokios kilmės uždegimai.

Susirgusiems odos ar net ir nagų grybeliu atrodo, kad jei dažnai mazgos kojas, plausis rankas, tūrėtų jei ne pradingti, tai bent jau sumažėti ligos požymiai. O dažniausiai būna atvirkščiai. Labai nukirptas nagas atauga dar storesnis, nugramdyti kulnys ima trūkinėti, padų oda sustorėja ir šerpetoja. Beveik visiems, kam sutrikusi kojų kraujotaką, išsiplėtusios, operuotos venos – būna ir grybelio požymių. Dažnai tokiems žmonėms būna pažeisti pirštų sąnariai, vystosi „plaktukinė“ pėda, kai kojos didysis pirštas patraukiamas po kitais pirštais. Nuo šito negalavimo ypač dažnai kenčia moterys. Taip atsitinka dėl nepakankamo sausgyslių maitinimo ir jos pradeda trauktis, trumpėti, organizmas jų prisitvirtinimo prie kaulo vietoje augina kremzlinį audinį ir atsiranda iki ašarų skausmingas „kauliukas“. Todėl į tepalą nuo odos ir nagų grybelio, dedu ir vaistinės taukės šaknų ištraukos, kaulenio sulčių, kad gydant grybelį, tuo pat metu sveiktų ir pėdos ar plaštakos sąnariai. Kadangi tepalas naudojamas ilgai, o seniems žmonėms tenka naudoti net keletą metų, labai pagerėja visos pėdos ar plaštakos būklė. Daugybė žmonių džiaugiasi, kad nebeskauda „kauliukų“ ir gali vaikščioti nesikankindami. Per mėnesį užtenka sunaudoti 1 indelį – 100 ml tepalo nuo grybelio. Per ilgą gydymo laiką, kartu su tepalu galima vartoti keletą kitų žolelių gaminių. Tinka gerti arbatą ‚Juokis ir duokis‘, kad pasivalytų kraujas ir limfa, pasišalintų druskos iš sąnariukų. Po to reikėtų bent 3 mėnesius gerti Ugniažolių raugo kasdieną po 3 šaukštus kepenų valymui ir ląstelių stiprinimui. Jei nagai labai sukietėję, kojų venos pakenktos tromboflebito, galima naudoti „Žoleles kojų vonelėms“, kurios ne tik suminkštins nagus ir odą, bet ir padės pasišalinti per padus šlakams iš limfos. Tinka gerti „Žievių nuoviro“ po 1 kursą kas pusę metų. Jis palaiko kraujo kūnelių gamybos organų sveikatą, neleidžia kraujui sutirštėti, pavalo inkstus.

Kraujotakai kojose ir rankose pagerinti tinka naudoti „Kaštonų tepalą su pikiu ir vynuogių kauliukų aliejumi“ Rytais, dar gulint lovoje, šio tepaliuko nedideliu kiekiu yra patepama bamba, delnai ir iki karščio įtrinami padai. Gulint ant nugaros, reikia pakelti aukštyn rankas ir kojas, jas atpalaiduoti ir papurtyti 30 sekundžių. Pakvėpuoti, kad širdis atsigautų ir dar kartą papurtyti. Tik tada keltis. Iš venų ir linfagyslių kraujas nutekės ir bus kur atitekėti šviežiam kraujui su didesniu deguonies ir kitų vertingų medžiagų kiekiu. Tai labai svarbu, nes venos pasimaitina tik iš to kraujo, kuris jomis prateka. Ši mankštelė labai paprasta, ją gali darytitropines opas, pragulas turintys, taip pat nevaikštantys žmonės. Tiems, kurie patys negali pakelti kojų, padėti gali slaugytojai.

Grybelio gydymas reikalauja kantrybės ir tikėjimo, kad jūsų kūnas stipresnis už mažyti grybeliuką, kad ir koks įkyrus jis būtų. Tai pastebėjau slaugydama savo po insulto paralyžuotą tėvelį. Jo kojų nagai buvo pažeisti grybelio ir tiesiog nemalonu buvo prižiūrėti. Sveikosios kojos nagai pasveiko per 3 metus. Paraližuotosios kojos pažeistas dar liko didžiojo piršto nagas. Tėtis pasišaipo iš mano pastangų, kad numirs, nespėjus visiškai išgydyti nagų. Aš atsakau, kad pas Dievulį nuėjęs neaptūrės gėdos dėl kaltūnuotų nagų.

Stipraus organizmo grybelis negali įveikti. Tam reikia pastoviai prisižiūrėti kepenis ir žarnyną. Tinka gerti grūdų ir žolelių nuovirą „Lieknėk“. Vyrams labai tinka arbata „Mergelių piršteliai“. Moterims yra skanios arbatos „Juodasis mėnulis“  padedanti gerai išsimiegoti, valanti organizmą ir „Ką daryt?“ toms, kurios iš ryto atsikėlusios niekaip negali nuspręsti, kurią suknelę šiandiena apsirengti.

Linkiu stiprios sveikatos ir per žiemą, kol dar vaikštome su kojinėmis ir batais, išsigydyti grybelį. Antraip, atėjus pavasariui, teks slėpti po lova gražiąsias basutes arba storu sluoksniu lakuoti suvargusius nagus ir kentėti suskilusių kulnų skausmą.