Kai paskaitose paminiu žliūgę, žmonės labai suklūsta, nes tai kiekvienam, kas turi bent mažiausią žemės plotelį, puikiai pažįstama įkyri piktžolė. Ji auga net kambarinių gėlių vazonėliuose ir visada be gailesčio raunama lauk. O nereikėtų. Šis mažas augalėlis toks išradingas ir prisitaikęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis, kad mums telieka tik naudotis jo per tūkstančius metų sukauptomis išmonėmis savo sveikatos labui. Žliūgė net ir karščiausią vasarą sugeba pasilaistyti savo šaknis nukreipdama ant lapų surinktą rasą į žemę. Jos lapai visuomet sultingi ir žali, o nuskynus kiek ūgtelėjusią, iš stiebuose ir lapuose sukauptos energijos ji pražysta ir subrandina šimtus sėklelių. Vos tik patekusios į žemę, sėklelės sudygsta ir taip derlius po derliaus nuo ankstyvo pavasario, kai švelnia žliūgės žolele mėgaujasi parskridę paukščiai, iki pat užšalant, kai žliūges į urvelius nešasi pelės. Mane visuomet žavi augalų sugebėjimas vaduojantis mirtimi išsaugoti savo palikuonis. Tai pastebėti prieš daug metų išmokino Uzbekijos kaimelių žmonės. Jie džiovina žoleles ant molinių savo namų stogų. Ten, dykumos sąlygomis, augalai be galo greitai sudžiūna, bet spėja subrandinti sėklas ir sudygsta ant stogo vos palijus menkiausiam lietučiui. Naktimis ant jų nukritusi rasa stiebais nuteka į stogo molį ir vėsina patalpas, tarsi koks gamtos sukurtas kondicionierius. Gyvenimas dykumoje labai daug žmogų išmoko. Pradedi vertinti kiekvieną gamtos sutvėrimą, nes jis gali būti vienintelis, šiandiena sutiktas kelionėje. Todėl ir į mažytę žliūgę pasilenkę pasižiūrėkime iš arčiau.

 Lotyniškas jos pavadinimas – Stellaria – reiškia žvaigždelę. Gal dėl to, kad žliūgės žiedeliai balti ir panašūs į mažulytes žvaigždeles, o gal dėl to, kad pastoviai geriant jos arbatėlę, žmogus mato danguje net mažiausias žvaigždeles. Šio augalėlio neverta džiovinti, nes labai vertingas medžiagas: karotiną, vitaminus, žliūgė sukaupia būtent sėklose, o jos, kaip minėjau, džiovinant sunoks ir išbyrės. Geriausia žliūgę sumalti mėsmale, o gautą tyrelę užšaldyti ledukų paruošimui skirtuose maišeliuose. Imti iš šaldiklio leduką, dėti į stiklinę, užpilti verdančiu vandenėliu, ir arbata paruošta. Galima gerti tokios arbatos 3 – 4 kartus per dieną po stiklinę. Tinka ir vaikams.

Tokia paprasta arbatėlė labai palankiai veikia organizmą, tik visada reikia atsiminti, kad žolelėmis per vieną dieną sutrikusių kūno reikalų nesutvarkysite. Žliūgės arbata arba jos sultys geriamos ilgą laiką, senyvo amžiaus žmonės gali gerti kasdien visus metus. Pastoviai geriant žliūgės arbatą, pagerės širdies darbas, sustiprės kraujas, mažiau trūkinės kraujagyslės, nusiramins nervai, sumažės skausmai, suminkštės augliai, lipomos, limfomos. Geriau gis žaizdos, pagražės oda, nagai ir plaukai.

Vaikeliukus, kamuojamus neurodermito, atopinio dermatito, vidurių užkietėjimo ir pūtimo, kamuojamus mažakraujystės, polinkio į rachitą, reikia maudyti žliūgės žolelės nuovire bent 2 kartus per savaitę ir duoti gerti iš šviežiai surinktos, arba užšaldytos žliūgės padarytos arbatos.

1 valgomąjį šaukštą žolelių arba sušaldytos žliūgės tyrelės termose užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikyti 15 min., kad gerai pritrauktų. Nukošti, supilti į švarų tamsų butelį ir užkimšti. Laikyti šaldytuve.

Vaikui duoti gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Arbatytę galite pasaldinti prieš pat duodant gerti .

Jeigu motina maitina vaikelį krūtimi, motinai išgerti po pusę stiklinės arbatos 3 kartus per dieną 15 min prieš valgį. Nesaldinti.

Stengtis, kad maiste būtų pakankamai vitamino D3 ir provitamino A.

Svarbus yra Vitaminas B12 – Cyanokobolaminas. Jei ir po  mėnesio odelė bus pažeista, galima padaryti kompresiukus su Cyanokobolamino 0,001% tirpaliuku kas antrą dieną 5 kartus.

 Miestietės gali auginti žliūgės vazonėliuose šalia kambarinių gėlių. Tereikia iš daržo parsinešti saują žolelės ir padėti į vazonėlį. Pasisės pati, tik palaistykite. Nuskinta greitai atželia, o gerai prižiūrima auga net žiemą.

 Kai naktį nerasite ramybės, nueikite į daržą ir pasiieškokite savo laimės žvaigždelės. Negailėkite žliūgės, jos yra tiek, kad visiems užteks. Prisiskinkite saujelę ir sukramtykite. Tikras žolelės skonis gal kiek nustebins dirbtinių prieskonių ir saldumynų išlepintą gomurį, bet tikrai ramiai išsimiegosite grįžusios namo, o pro langą jums švies pati mieliausia jūsų žvaigždelė.