Kovo 11 d. važiavau skaityti paskaitos į Mikoliškio kaimą. Užsnigti laukai akino baltumu, ankstyvo pavasario diena stebino skaidria ramybe. Lietuvos pats pakraštys, tokios gražios lietuvių žemės, mano mamos gimtosios vietos. Senieji Vaškų kapeliai, ant kurių vartų buvo užrašas „Nebijokit mūsų, - mes seneliai jūsų, kurie jus mylėjom, už jus galvas dėjom.“  Nebėra vartų, kapinės apleistos. Ir graudumas suspaudžia širdį. Tokia ypatinga diena, taip trokšta, svajota, siekta per kovas ir kraują, nugalint baimę, neviltį ir kančias. Ir tik prie kurio – nekurio namo plazda Lietuvos trispalvė vėliava. Mama pasakojo, kad jos tėvas Juozas Liepa, būdamas Degesių kaimo seniūnu, Vasario 16 dienos ankstų rytą sėsdavo ant gražiausio savo žirgo ir apjodavo visus kiemus pasveikinti žmonių. Kas neiškels vėliavos, žinodamas, kad atjos sveikinti seniūnas? Po karo senelis buvo ištremtas, Vorkutos politinis kalinys.

Mūsų seniūnai ir kiti valdininkai nepakėlė užpakalių nuo šiltų kėdžių. Kur buvo tie deputatai už kuriuos balsavo Vaškų, Degesių, Staškavičių, Grūžių, Raudonpamūšio, Linkuvos, Dvariukų, Narteikių, Gustonių, Migonių žmonės?

Prigąsdinti krizės ir lito devalvavimo žmoneliai vis labiau serga. O dar pavasaris, imunitetas nusilpęs, puola virusai. Todėl pakalbėkime apie peršalimo ligų gydymą.

Peršalimo ligos tokios dažnos, kad kiekvienas tikrai esame pajutę, ką reiškia snargliuota nosis, nesiliaujantis kosulys, akių perštėjimas, karščiavimas. O jeigu yra temperatūros, reiškia yra ir uždegimas. Todėl labai svarbų tiksliai nustatyti organizmo būklę ir ligos eigą. Kilus net mažiausiam įtarimui dėl plaučių uždegimo, būtina kreiptis pagalbos į medikus.

Įsitikinus,  kad tai tik   peršalimas, galime gydytis naminėmis   priemonėmis. Pirmiausia peršalusį žmogų reikia sušildyti. Tam tinka šilta antklodė, vilnonės kojinės, vilnonis megztinis. Kol  paruošime karštą arbatą, galima ištrinti nugarą, krūtinę,  padus ir delnus “Ievos” tepalu, o jei turite, labai gerai tinka kiškio taukai.

 Ko prisirinkome per vasarą, tuo ir gydykimės. Peršalimo ligoms gydyti augalai žinomi beveik kiekvienoje šeimoje. Tai ir avietės stiebas, ir liepžiediai, ir medus, ramunėliai skalauti gerklei. Gydant peršalimo ligas, labai svarbu nustatyti, ar tai yra ligos simtomas, ar apsauginė organizmo reakcija. Nesunkiai sergantys  ligoniai slaugomi  namuose, jiems per parą duodama iki 2 litrų vaistažolių arbatos su medumi. Labai tinka vaisių ir uogų sultys su minkštimu. Tinka aviečių uogienė, su cinamonu kepti rūgštesni obuoliai.

Esant užgultai nosiai daromos šaltos inhaliacijos su česnakais, krieno šaknimi, svogūnu.

 Vieną iš šių augalų susmulkinti, sudėti į puslitrinį stiklainį ir gerai uždaryti. Po pusvalandžio galima kvėpuoti atidarius stiklainį. Įkvėpti ir sulaikyti burnoje 5 – 6 gilius įkvėpimus 6 – 8 kartus per dieną.

Mažiems vaikams galima paruošti tokį sviestą: 200 g gero sviesto užpilti 3 litrais šalto vandens, pridėti 1 šaukštą liepžiedžių, porą avietės stiebų, šaukštą gysločio sėklų, šaukštą ajero šaknų, šaukštą žilvičio žievės, šaukštą kakavos miltelių ir 2 šaukštus cukraus. Viską užvirinti ir virti ant mažos ugnies 15 min. Nukošti, supilti į švarų sandariai uždaromą stiklinį indą. Užrašyti, kas inde yra. Laikyti šaldytuve. Duoti po žirnio dydžio gabaliuką nuo 3 mėnesių amžiaus iki metų, po arbatinį šaukštelį vyresniems 3 kartus per dieną sučiulpti. Galite dėti į arbatą, bet tūrės būti karštoka, kad sviestas ištirptų. Taip daryti 7 dienas iš eilės, nors ir atrodytų, kad vaikas jau sveikas.

 Augalai, naudojami peršalimo ligoms gydyti, yra skirstomi į grupes, pagal jų poveikį ir naudojimą ligos etapais. 

Pirmasias 2 dienas vyksta audinių pabrinkimas, organizmas atsako į patekusį užkratą. Kadangi apsauginių reakcijų slopinti nepatartina, pirmąją ligos dieną galima tik raminti būklę. Tam labai  tinka žolelių arbatos, skatinančios prakaitavimą ir miegą, mažinančios temperatūrą. Žmogus tiesiog gerai išsimiega   ir atsibunda  pasveikęs:

Liepžiedžių 10g, Raudonėlio 10g, Avietės 10g, Gysločio 10g, Dirvinio asiūklio 10g, Čiobrelio 10g, Šalpusnio 20g sumaišyti.

Žiupsnelį mišinio termose užpilti 1 l verdančio vandens ir leisti pastovėti 2 val. Gerti po pusę stiklinės daug kartų, galima su medumi.

Antrasis etapas, tai plazmos, turtingos fibrinogenų ir eritrocitų prasisunkimas į pažeistus audinius. Jis tęsiasi 1 –2 dienas. Šiuo  metu naudojami baktericidinių savybių turintys augalai:

Ajeras, beržas, jonažolė, medetka, šalavijas, eukaliptas, ąžuolas, gyvatžolė.

1 arbatinį šaukštelį ajero šakniatiebių miltelių užpilti 1 stikline verdančio vandens ir pavirti 5 min. ant mažos ugnies. Kai praauš, įdėti 2 valgomuosius šaukštus medaus, gerai išmaišyti. Gerti mažais gurkšneliais 5 – 6 kartus per dieną, kol išgersite visą paruoštą kiekį.

Nuo jaunų ąžuolo šakelių prilupti žievės, ją sukarpyti mažais gabaliukais. Šaukštą žievės užpilti stikline verdančio vandens ir pavirti 3 min. Ataušinti, nukošti. Gerti po šaukštą 6 kartus per dieną, skalauti gerklę.

Trečiasis etapas yra ligos išeitinis. Audiniuose susikaupęs fibrinas pradeda skystėti, veikiamas proteolitinių leukocitų fermentų, vyksta palaipsnis eksudato skirstymas. Šiuo metu yra naudojami gleives skistinantys augalai:

Alijošius, piliarožė, juodasis šeivamedis, juozažolė, dobilas. Jų arbatų reikia gerti didelį kiekį – po porą litrų kas dieną.

Reikia pasakyti, kad organizmo atsistatymas po persirgtos peršalimo ligos tęsiasi žymiai ilgiau, negu kad žmogus pasijunta sveikas. Todėl dar tris savaites po būklės pagerėjimo reikia gerti žolelių, turinčių rišančiųjų medžiagų, kitaip tariant valančių organizmą, arbatų. Gerai kraują valo juodalksnio  kankorėžėliai, granato žievėlės, ąžuolo žievė, barbariso šaknys, ievos žievė, kraujalakė. Stiprina organizmą: dilgėlė, debesylas, jonažolė, pelynas.

 Galutinai gydo: pelkinis pūkelis, ajeras, alijošius, šaltalankis, gyslotis.

Jei dar yra karkalų, patinimų ir gleivių - spazmolitinius: valerijono, mėtos, raudonėlio, čiobrelio, krapų, pankolio, koriandro.

Paskutinysis etapas tai yra imuniteto stiprinimas. Jis tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Pripažinti ir patikrinti imuniteto stiprintojai yra: ajeras, dedešva, aralija, beržas, jonažolė, žemuogė, auksinė šaknis, medetka, dilgėlė, varnalėša, amalas, dirvuolė, dagys, kraujažolė, asiūklis, beržo grybas, ugniažolė, erškėtuogė, eleuterokokas.

Paprastai visų išvardytų augalų dienos norma suaugusiam žmogui yra 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žolės. Geriausia ruošti užplikant termose 1 litru verdančio vandens. Kai pritraukia, gerti kelis kartus per dieną po  pusę stiklinės su medumi arba trupučiu druskos.