Esu Adelė Karaliūnaitė, žolininkė, veterinarijos gydytoja, ragana. Kai kas vadina tiesiog daktare, kai kas šundaktare. 12 metų dirbau veterinarijos gydytoja kolūkyje, 12 metų mokiausi žolelių ir žodžio gydymo meno. Dabar parenku žoleles žmonėms, kamuojamiems sunkių ligų. Stengiuosi dirbti kartu su oficialiosios medicinos gydytojais, kad kuo labiau būtų galima padėti ligoniams. Žolelės labai dažnai padeda, tik svarbu jas tinkamai naudoti ir neabejoti jų galia. Šiuolaikinė medicina po truputį keičia požiūrį į žolininkų sugebėjimus, todėl sąžiningas bendradarbiavimas yra būtinas. Manau, kad didžiausia nesutarimų tarp žolininkų ir gydytojų priežastis yra ta, kad jie menkai pažįsta vieni kitų gydymo metodus. Labai mažai žolininkų turi oficialų medicininį išsilavinimą, o gydytojai gauna tik fitoterapijos pagrindus. Šiuolaikinis gydytojas yra atskirtas nuo vaistų gaminimo, kartais vienam susirgimui gydyti jam reikalinga daugybė atskirus simptomus veikiančių preparatų. Dažnai ilgai tęsiasi diagnozės tikslinimas, per tą laiką sergančiojo organizmas praranda daug jėgų. Tuo tarpu gydant žolelėmis veikiamas ne tik konkretus ligos simptomas, bet ir visas organizmas. Žolelei nesvarbi tiksli diagnozė. Ji veikia daugelį organizmo funkcijų, nes didžiulė žolelėje esančių veikliųjų medžiagų įvairovė, leidžia joms prisijungti prie laisvų lastelių receptorių ir pradėti gydomąją veiklą tuojau pat. Sakykime, geriant aviečių stiebo nuovirą nuo peršalimo, ne tik numušamas karštis, bet ir stiprinamas imunitetas, skatinamas gleivių pašalinimas iš plaučių, kiek paskystinamas kraujas, taip išvengiama trombų susidarymo. Organizmas gauna rauginių medžiagų, kurios suriša nuodingąsias medžiagas ir jas pašalina per inkstus, nes kiek padidina ir šlapimo išsiskyrimą. Tuo tarpu tokiam poveikiui pasiekti, oficialioji medicina naudotų keletą vaistų.
Kartais aš sakau, kad galima visas ligas gydyti viena žolele, arba vieną ligą gydyti visomis žolelėmis. Viskas priklauso nuo daktaro meistriškumo ir ligonio būklės.